AAiddennium » BLOG «

“So you are going to write about games again?”
“Yup!”
“I like reading about real things much more.”
“I’ll write about real games!

Today I’ll be serious. First of all, if you haven’t done that yet, you should definitely watch Zeitgeist: Addendum and Home to understand, what happens in the world while you are experiencing personal crises. Even if we considered the both movies to be propaganda, there is a big probability that they contain a lot of truth. As I’ve written before (post in Lithuanian), you can slow down the global warming by changing your consuming habits. And now I’ll show you how to feed a hungry person in a distant country!

Around 25 thousand people die because of hunger in the world every day. Usually they are kids. And all that happen not because of lazyness, but because of bad nature conditions, lack of education and schools, and wars. Two years ago John Breen developed a noncommercial online game FreeRice and donated it to the United Nations’ World Food Programme. By playing FreeRice online, you can do both: help the hungry ones and improve you knowledge for free.

This is what Buržujus wrote about the game:

At first, it looked like nonsense, but the brand names like Apple, Fujitsu, Radison, Toshiba, etc. sound seriously. The small game is all about checking your knowledge of English vocabulary and collecting 10 grains of rice with each right answer. The supporters turn your collected amount of rice into real rice and send them to the hungry ones in the whole world. It doesn’t seem that much. What are these 100 grains of rice? But they might be the only food for some families for the whole day.

According to Wikipedia, packages of food have been sent to Bangladesh, Cambodia, Bhutan, Uganda, and Nepal by now. Thanks to the game, about 7000 people are fed every day.

The game looks like a quiz and it is not only related to extending your English vocabulary, but also to other educational areas like math, geography, arts, or chemistry..

Math

Languages

Geography

Arts

UPDATED. It’s interesting that the system of the game recognizes and adapts to the level of your knowledge. So you don’t get too easy questions. When you give a false answer, the correct choice is shown. After a while the same question is repeated. This way your memory is exercised and a new fact is taught. In my opinion, the system doesn’t work well for the arithmetical tasks. I think that not only the answer, but also the process of solving should be shown. Also the system works not that well when you know neither the questioned word, nor the matching synonym. The definitions of the words could be given in the answers.

Although the gameplay is simple, but the fictional world extends it and makes it meaningful. FreeRice wouldn’t have such an effect if you wouldn’t feel helpful and wouldn’t learn new things that might be useful in the future. What we imagine behind the game is what makes us interested and motivated. This is like in the photography of Vita Žėkaitė:

Concern is shown not only for the things that you can find in the shot, but also for the things which are behind the scenes, but which are directly related to the fixed view.

That’s it. I’ve played it for a while. At least 40 people will get food. You can help them too!

– Vėl rašysi apie žaidimus?
– Jo!
– Man patinka skaityt apie tikrus dalykus.
– Rašysiu apie tikrus žaidimus!

Šiandien būsiu rimtas. Visų pirma, jei dar nematei, tiesiog privalai pažiūrėti Zeitgeist: Addendum ir Home, kad suprastum, kas dedasi Pasaulyje, kol plaukioji asmeninėse krizėse. Net jei abu filmus laikytume propagandiniais, didelė tikimybė, kad juose daug tiesos. Kaip jau anksčiau rašiau, globalinį atšilimą galima pristabdyti, pakeitus savo vartotojiškus įpročius. O kaip pamaitint alkaną žmogų tolimoj šaly, – parodysiu dabar!

Pasaulyje kasdien nuo alkio miršta 25 tūkst. žmonių (Plungėj gyvena panašiai tiek gyventojų). Dažniausiai vaikai. Ir visa tai ne dėl tinginystės, bet dėl ne(be)palankių gamtinių sąlygų, išsilavinimo ir mokyklų trūkumo bei karų. Prieš dvejus metus John Breen sukūrė nekomercinį internetinį žaidimą FreeRice ir padovanojo Jungtinių Tautų Pasaulio Maisto Programai. Žaisdamas FreeRice internetu gali padėti alkstantiems ir tuo pačiu nemokamai pagilinti savo žinias.

Štai ką kartą Buržujus rašė apie žaidimą:

Pirma pasirodė nesąmonė, tačiau tokie vardai, kaip Apple, Fujitsu, Radison, Toshiba ir t.t. atrodo rimtai. Esmė tokia - tu žaidi žaidimuką, kurio metu tikrinamos tavo anglų kalbos žodyno žinios, o su kiekvienu teisingu atsakymu pridedama po 10 ryžių. O tada rėmėjai tavo surinktą ryžių skaičių paverčia tikrais ryžiais ir siunčia juos alkstantiems visame pasaulyje. Atrodo nedaug, kas čia tie 100 ryžių, tačiau tie šimtas ryžių kai kur yra vienos šeimos visos dienos maistas.

Pasak Vikipedijos, iki šiol maisto siuntinėliai buvo išsiųsti į Bangladešą, Kambodžą, Butaną, Ugandą ir Nepalą. Kasdien žaidimo dėka pamaitinami 7000 žmonių.

Testo tipo žaidimukai susiję ne tik su anglų kalbos žodyno plėtimu, bet ir kitom edukacinėm sritim: matematika, geografija, daile, chemija..

Matematika

Kalbos

Geografija

Dailė

PAPILDYTA. Įdomu tai, kad žaidimo sistema atpažįsta ir prisitaiko prie tavo žinių lygio. Tokiu būdu negauni per lengvų klausimų. Klaidingai atsakius, parodomas teisingas pasirinkimo variantas. Ir po kurio laiko pakartojamas tas pats klausimas. Tokiu būdu lavinama atmintis ir išmokomas naujas faktas. Šitos sistemos veikimas, manyčiau, neveikia ir turėtų būti pakeistas nebent aritmetikos užduotėlėms – galėtų būti pavaizduotas visas formulės išvedimas. Taip pat prastai veikia anglų kalbos žodyno tikrinime, kai nežinai nei klausiamo žodžio, nei jį atitinkančio sinonimo – atsakymų variantuose galėtų būti ir žodžio apibrėžimas.

Nors žaidžiamumas visiškai paprastas, bet įsivaizduojamas žaidimo pasaulis jį praplečia ir įprasmina. Jei žaidime nebūtų sukuriamas pagalbos jausmas ir nebūtų įsisavinamos tariamai naudingos žinios, tuomet FreeRice neturėtų tokio efekto. Tai, ką įsivaizduojame už kadro, sudomina ir motyvuoja. Čia kaip Vitos Žėkaitės fotografija:

Rūpima ne tik tai kas pateko į kadrą, bet ir tai, kas į jį nepatenka, tačiau yra tiesiogiai susiję su užfiksuotu vaizdu.

Na va. Pažaidžiau. Bent 40 žmonių gaus pavalgyt. Tu irgi gali jiems padėti!

Today I try to catch your attention to parkour. WTF? Parkour! That is an urban sport of running and jumping created by some French. Check this video to see what it is:

You’ll be able to run on roofs, jump, swing, go hand on open cornices, slide under obstacles, jump from one wall to the other, run on walls, and do other tricks as a real parkour master in the game Mirror’s Edge 2D.

Doesn’t that remind you anything? Yup! This game was created by the same Brad Borne, who did the Fancy Pants Adventures: World 2 showed here last week. The gameplay of Mirror’s Edge 2D is almost the same. The same physics engine is used, just pretty tweaked. Just another graphics, another style, and another animation is integrated. The presentation is closer to reality.

Games researcher Jesper Juul wrote in his book “Half-Real“:

From a rules perspective, the most crucial role of fiction is to cue the player into understanding the rules, and this easily leads us to assumption that games are themable, that the representation and fiction of any game can simply be replaced with something else. Since an attractive feature of games is the way they challenge their players, games do not need an interesting fictional world or any fictional world to be considered interesting, but this does not mean that fiction is irrelevant for player experience or game quality.

The business model of the game is also interesting. The three-level Flash-based Mirror’s Edge 2D is a promo of a much more complex and expensive Mirror’s Edge. I haven’t seen such a business model before.

At the same time, Mirror’s Edge 2D extends the fictional world of Mirror’s Edge, as Animatrix extends the Matrix trilogy.

For replayability, it is optionally suggested to collect different elements spread over the space. They are folders with discrediting information, suitcases, and logos of the game. Also it is possible to compete with other players by the time of game completing. At some point it will be even possible to win a laptop!

That’s it. I recommend you to play it. And now I go to listen to street music. Maybe I’ll even play some.

Šiandien tavo dėmesiui parkūras. Kas kas? Parkūras! Toks prancūzų išsigalvotas urbanistinis bėgiojimo ir šokinėjimo sportas. Žvilgtelk video, kas tas yr:

Žaidime Mirror’s Edge 2D galėsi bėgiot stogais, šokinėt, užsikabint, siūbuot, vaikščiot rankom įsikibęs atbrailas, čiuožinėt po kliūtimis, šokinėt nuo sienos ant sienos, bėgiot sienomis ir t.t. kaip tikras parkūro meistras.

Nieko neprimena? Taip taip. Šitą žaidimą sukūrė tas pats Brad Borne, kuris padarė ir praėjusios savaitės Fancy Pants Adventures: World 2. Mirror’s Edge 2D žaidžiamumas beveik toks pat – naudojamas tas pats fizikos varikliukas, tik šiek tiek patobulintas. Čia tiesiog pritaikyta kita grafika, kitas stilius ir kitokia animacija. Išvaizda artimesnė realybei.

Žaidimų tyrėjas Jesper Juul savo knygoje „Half-Real“ rašo:

Taisyklių atžvilgiu, pagrindinis įsivaizduojamo pasaulio tikslas yra užsiminti žaidėjui apie taisykles, o tai lengvai priveda prie prielaidos, kad žaidimai yra dekoruojami – bet kokio žaidimo pateikimas ir įsivaizduojamas pasaulis gali būti pakeisti kuo nors kitu. Kadangi iššūkiai yra tai, kas skatina žaidėjus žaisti, žaidimai neprivalo turėti įdomaus įsivaizduojamo pasaulio ar įsivaizduojamas pasaulis neprivalo būti įdomus. Tačiau tai dar nereiškia, kad atvaizdavimas yra nereikšmingas žaidėjo patirčiai ir žaidimo kokybei.

Įdomus ir žaidimo verslo modelis. Flash’inis trijų lygmenų žaidimas Mirror’s Edge 2D yra daug sudėtingesnio ir brangesnio trimačio žaidimo Mirror’s Edge reklama. Pirmą kartą susidūriau su tokiu verslo modeliu.

Tuo pačiu Mirror’s Edge 2D papildo įsivaizduojamą Mirror’s Edge pasaulį, kaip kad Animatrix papildo Matricos trilogiją.

Kad žaidėjas vieną kartą perėjęs norėtų žaisti dar, siūloma pasirinktinai surinkti visus po erdvę išmėtytus elementus: katalogus su slapta diskredituojančia informacija, portfelius ir žaidimo logotipus. Taip pat galima žaisti laikui bei rungtyniauti prieš kitus žaidėjus. Kažkada bus galima ir nešiojamą kompiuterį laimėt!

Tai va. Rekomenduoju. O aš varau gatvės muzikos paklausyt, o gal ir pats pagrot.

If the stickman had no colorful pants, he wouldn’t probably be able to run as fast as Sonic and jump from wall to wall as the bunny from Tiny Toon. This Sunday, I suggest you a funny game Fancy Pants Adventure: World 2 with all the functions an active side-scroller has ever needed.

The game with FancyPants has no exclusive graphics. The proportions of characters are far away from reality (i.e. bees are bigger than mayor of the Squiggleville). The story of the game is ridiculous (FancyPants goes to the angry rabbit to get his ice-cream back). Also the view lags from time to time. But there are a few things that are done totally cool. They are consistent motion animation, sounds, and game physics engine.

The guy can run so fast that he doesn’t fall when running in a loop upside-down. The hero can fall on his back and slide under all obstacles. It’s no problem for him to hang on rocks or get through a strained rope using hands as for the Prince of Persia. If necessary, FancyPants will jump on the walls as Jacky Chan or will kick snail shells and cowered spiders not worse than Beckhem. If I only had such pants…

But that cannot be true. The game creator Brad Borne says in his website:

Yep, that’s right, all the physics in my games are faked. That’s probably why they’ll glitch out if you push them too hard, but a ‘realistic’ physics engine won’t make a game good, in fact, unless it’s one of those two-wheeled-vehicle-2d-platforming games, a realistic physics engine will probably take most of the life out of your game.

You’ll complete the game for the first time just to see how it finished. You’ll do that second time to execute the additional tasks. There are hideouts and trophies to collect in the game. Also you’ll find a snail in each level which you can kick to a special hole to get new pants of some color. All achievements are registered in cookies, so you don’t have to register. You can come back anytime and play again.

Go, but don’t forget that it’s Monday tomorrow.

Jei pagaliukinis žmogeliukas neturėtų tų spalvotų kelnių, tai ko gero negalėtų taip greit lakstyt kaip Sonikas ar šokinėt nuo sienos ant sienos kaip Tiny Toon triušelis. Šį sekmadienį siūlau linksmą žaidimuką Fancy Pants Adventure: World 2 su visom funkcijom, kurių gali prireikti judriam žaidimui slenkančiu fonu.

Madingakelnio žaidimas nepasižymi įspūdinga grafika. Žaidimo personažų proporcijos toli-gražu neatitinka realybės (pvz., bitės didesnės už Išraitymovilio merą). Žaidimo istorija visiškai absurdiška (Madingakelnis keliauja pas piktąjį triušį atsiimti sau priklausančią ledų porciją). Dar ir vaizdas karts nuo karto pastringa. Tačiau keli dalykai atidirbti iki smulkmenų: nuosekli judesių animacija, garsai ir žaidimo fizikos varikliukas.

Žmogeliukas moka įsibėgėti taip, kad nenukristų lakstydamas mirties kilpom aukštyn kojom. Griūdamas ant užpakalio veikėjas gali pračiuožt kliūtis. Kaip kokiam Persijos princui, jam nebėda užsikabinti už uolos krašto ar rankomis įsikabinus pereiti ore įtemptą virvę. Jei prireiks, Madingakelnis šokinės sienomis kaip Džekis Čanas, sraigių kiautus ir susigūžusius vorus spardys ne blogiau už Bekhemą. Jei tik aš turėčiau tokias kelnes…

Bet tikrovėje taip nebūna. Žaidimo kūrėjas Brad Borne savo svetainėje porina:

Taip, tiesa, mano žaidimuose visa fizika sufalsifikuota. Tikriausiai dėl to jie ir gliučina, jei gerai paspaudi, bet „realistinė“ fizika žaidimo ir nepadaro geresnio. Iš tiesų, jei tai ne vienas iš tų žaidimų su dviratėm transporto priemonėm dvimatėje erdvėje, realistinis fizikos variklis iš tavo žaidimo atimtų didžiumą gyvybingumo.

Pirmą kartą žaidimą pereisi vien dėl to, kad pamatytum, kaip jis baigiasi. Antrą kartą – kad atliktum papildomas užduotis. Žaidime yra slaptaviečių ir trofėjų, kuriuos gali surinkti. Taip pat jei kiekviename lygyje susirasi sraigę ir jos kiautą įspirsi į specialų lovį, gausi tam tikros spalvos kelnes. Visi pasiekimai saugomi kukiuose, taigi registruotis net nebūtina. O žaist gali vis sugrįžt.

Lėk, tik nepamiršk, kad ryt pirmadienis.

Prisijungiu prie Edvino blogakcijos pafantazuoti apie savo blogą ateity. Blogint apie bloginimą – tai tas pats, kas dainuot apie dainuojamą dainą. Arba rašyt laišką apie laiško rašymą. Oi! Tušinukas neberašo…

Finally I dedicated some time to implement an old idea. One day I did a postcard for BadDog postcard contest. Maybe they will print it.

The postcard says: “Attention! Please throw commercial flyers and unsubscribed newspapers to the trash container outside!”. I have an analogue card made in German and it’s stuck up on my mailbox. This antispam filter works 90% successfully.

I am striking this task off from the TODO list and going further to the other tasks.

Galų gale paskyriau laiko vienos senokai užsilaikiusios idėjos įgyvendinimui. Ėmiau vieną dieną ir suklijavau atviruką BadDog atvirukų konkursui. Gal atspausdins.

Turiu analogišką pasidaręs vokiškai ir užsiklijavęs ant pašto dėžutės. Veikia 90%.

Šitą užduotį braukiu iš savo plano. Pereinu prie kitų.

Usually while playing we are used either to impersonate the characters and control them till the end of the game, or to solve some impersonal puzzles which get more difficult in time, and everything what you learn in the beginning is used later. This time I will show you a game consisting of about 20 mini puzzles which are almost not related to each other. That’s ClickPLAY!.

You have to do some task in each level in order to find a button “Play” and to click on it. You control everything just by mouse. You need either to click or drag some objects. By the first clicks you try everything how it works. Then you realize the task (or not). Then you try to solve the problem. That’s like an IQ test, but with funny animation.

The game trains your observation, reaction, logical thinking, and memory. Sometimes some special knowledge is required. For example, you’ll need to sort four kinds of spices in one of the levels. If you are no expert of English folklore, you’ll probably won’t guess that the names of the spices are words from a song. Try to google.

Every mouse click is counted. The less you do that, the better. Players done less than some amounts of clicks, get golden, silver, or bronze cups. Also they are suggested a form by the third-party MochiAds to log the amount of clicks. The leadership board is integrated with facebook. The login to facebook happens through facebook.com, then MochiAds gets some specific token by which it can recognize the logged in user, using facebook API (so there is no fear that your password is stolen). Then you can compare your results with the results of your friends. The counting of points induce replay and aiming for better achievements.

Try it.