Šią savaitę pats laikas pajudėt pirmyn su „Evoliucijos“ projektu. Šįkart man įdomu į gatvės meną įtraukti praeivius. Taigi aš juos specialiai paprovokuosiu. Kiekvienas susišiaušėlis gaus po burbulą sakomiems žodžiams. Kaip kokiam komikse. Tik tie burbulai bus tušti. Kad labiau sužadintų vaizduotę, burbulo apačioje iškarpiau juosteles kaip kokiam skelbime ant stulpo, kuriose dažniausiai būna telefono numeriai nusiplėšimui ir parsinešimui namo.
Liūdnoji dalis. Vilniečiai bobaužiai Pilies gatvėj ir ant ŠMC sienos neatlaikė nė mėnesio ir iškeliavo anapilin (į sąvartyną). Tas pats nutiko poros savaičių bėgyje ir Berlyne Oberbaum tilto nelaimėliui su sidabriniais akiniais nuo saulės.
Linksmoji dalis. Prasinešiau per likusias balvonų buveines.
Labai nudžiugau Tacheles bobaužį radęs su pripieštais ūsais – jis evoliucionuoja ir be mano įsikišimo.
The weather for the Carnival of Cultures in Berlin this weekend was much better than it was for the Street Music Day in Lithuania last week (anyway, both feasts were worth seeing). If you haven’t visited any of them yet, I recommend you to do that at least next year. Some of my impressions from the Carnival of Cultures follows.
– Nežinojau, kad Lietuva įžymi saldumynais! – pajuokavo kolega vokietis, komentuodamas dvi per kelias valandas suvalgytas lietuviškų šokoladinių saldainių dėžutes, kurias parvežiau bendradarbiams paragavimui.
– Na. Lietuva ir nėra tuo įžymi.
– Bet buvo vis tiek skanu. O jūs turite kokį nacionalinį patiekalą?
– Na turim cepelinus. Tai tokie bulviniai kamuoliai su mėsa viduje. Kartais viduje būna varškė arba grybai.
– Tai rusiškas maistas? – mandagiai pokalbį palaikinėjo vokietis.
– Neminėk Rusijos! – įsiterpė kitas kolega prancūzas, apkeliavęs daugumą Europos šalių, įskaitant ir Lietuvą, ir pakoregavo klausimą. – Tai jūs ten valgote tokius pigiai pagaminamus ir sočius patiekalus?
– Nebūtinai.
– Na ką dažniausiai valgot?
– Na valgom itališką maistą – picas ar makaronus. Valgom daržovių ir mėsos troškinius. Kotletus su garnyru…
– O kuom Lietuva įžymi? – tęsė vokiečio pradėtą temą.
– Iš maisto?
– Ne šiaip. Apskritai.
– Hmm.. Galėčiau parodyt keletą reklaminių Youtube vaizdelių..
– Tai taip papasakok, kuo tavo manymu Lietuva įžymi, – domėjosi prancūzas. Tuo tarpu aš permečiau mintyse dar vakar žiūrėtą filmuką ir papasakojau apie Pasaulio galiūną ir krepšinį.
– O be sporto?
– Hmm.. Na Vilnius kitais metais bus Europos kultūros sostine, kaip kad šiemet Liverpulis.
– Jo. Tas gerai. Nes Pasaulis sužinos apie Lietuvą daugiau. Kaip kad buvo su Lille, Prancūzijos miestu. Šiaip aš galvoju, kad Vilnius labai sparčiai modernėja. Kaip ir visos post-komunistinės šalys. Greičiau nei tarkim Berlynas.
– Na man tas atrodo normalu, nes aš gi užaugęs Lietuvoj ir pripratęs prie pokyčių.
– Aš buvau pavyzdžiui Budapešte prieš šešis metus ir prieš du. Ir tie miesto pasikeitimai labai akivaizdūs. O Vilnius irgi atrodo greitai besinaujinantis. Man patiko Vilnius. Tik nepatiko, kad daug skinų.
Tai kuo ta Lietuva įžymi Pasauliniu mąstu, po galais? Turim įžymių žmonių, bet tik vietinės reikšmės arba tik labai specifinėse srityse. Sporto pasiekimai? Na nėra rezultatai tokie nuostabūs, kad apie juos sužinotų ir nesidomintys sportu. Dviračiai, disko metimai ar galiūnų konkursai pernelyg nepopuliarios sporto šakos. Kultūra? Kažkaip negirdėjau nė vieno lietuviško filmo, muzikinio atlikėjo, spektaklio ar dailės darbų ekspozicijos, kas būtų privertę Pasaulį aikčioti. Kai Berlyne vyksta koks nors tarptautinis renginys, kuriame visos šalys prisistato, Lietuvos atstovai ypatingai sugeba kukliai neišsiskirti. Tariame, turintys turtingą istoriją, bet ją už Lietuvos ribų visi interpretuoja skirtingai. Moksle lyg kažką esam pasiekę lazerių srity, bet apie tai niekas nieko negirdėjo. Tarptautiškai žinomo prekinio ženklo irgi neturim. Atseit gaminam gerą alų? Kol kas dar nesu girdėjęs gerų atsiliepimų apie lietuvišką alų iš nė vieno vokiečio, jo ragavusio. Net ir lietuviai, gyvenantys Vokietijoje, dažnai iškeičia lietuvišką į vokišką, ir yra tam pagrindo – juk Vokietija jau užsirezervavusi geriausių aludarių titulą. Didžiuojamės cepelinais. Bet jie skanūs tik mums patiems. Nepratusiam jie atrodo nepatraukliai ir per sunkūs skrandžiams. Tarp visa ko reklamuojamės kaip gražuolių šalis, bet už kadro smerkiam seks-turizmą.
Žvilgtelkim iš kitos pusės. Kas ką gero gali pasakyt apie Islandiją, Vengriją, Rumuniją, Slovakiją ar Slovėniją. Tai nedidelės šalys. Kažkur toli. Todėl ir visai neįdomios. Tiesiog pilkos dėmės mūsų smegenyse saugomuose žemėlapiuose. Na nebent turi verslo partnerių iš tų šalių, arba koks kursiokas pagal apsikeitimo programą iš ten atvykęs, arba mėgsti keliauti, arba turi keliaujančių draugų, arba šiaip domiesi politika, geografija ar kultūromis… Tokiais atvejais apie tas šalis žinosi daugiau. O jei kasdien mirksti rutinoje „darbas-maistas-telikas-miegas“, tuomet apie tas šalis žinai ne daugiau, nei užsienietis apie Lietuvą – tokią tolimą ir neįdomią.
Arba va. Pakelkit rankas, kas ką nors žino apie 2004 metų Europos kultūros sostinę Lille? Ačiū. Jau galit nuleisti. Ar nebus panašiai su Vilnium? Tuolab, kad 2009 Europos kultūros sostine bus ir Austrijos miestas Linz. Miestas-konkurentas žymesnioj šaly?
Lietuvai reikia visuomeninio tobulėjimo. Atviresnio, globalesnio požiūrio į save. Kiekvienas žingsnis, kurį mes padedam, įmina pėdsaką ne tik į asmeninę gyvenimo istoriją, bet ir į visos šalies istoriją. Kiekviena akcija, kiekviena veikla, kiekvienas poelgis, kiekviena iniciatyva formuoja šalies įvaizdį. Tiek aktyvizmai, tiek plaukimas pasroviui prisideda prie užsienio nuomonės ar jos neturėjimo apie Lietuvą! Ateitis priklauso nuo mūsų! Balsuokit už mane. Mano numeris 6. O jei rimtai, tai kol neturim erdvėlaivių iš kosmoso, tol būsim eilinė post-komunistinė valstybė su vietinės reikšmės įžymybėm. Lietuvai reikia, kad ją ar jos atstovus dažniau rodytų televizoriai užsienyje. Ir jau geriau – iš pozityviosios pusės, bent jau kol susiformuos ir nusistovės šalies įvaizdis. Asmenišką Tėvynės(1) įvaizdžio formavimą galime pradėti nuo logotipo rinkimų. Čia dar vienas pasirinkimo variantas, įkvėpęs mane šitoms blevyzgoms.
Tai žėsim, ką ateitis parodys. O šiaip būtų įdomu išgirsti kitų emigrantų bei keliauninkų pasakojimų apie Lietuvą užsieniečių akimis. Ir apskritai, nuomonių apie Tėvynės įvaizdžio gerinimą.
(1) Nenaudojau šito žodžio nuo pradinių klasių laikų, kuomet mokyklose skelbiamoj ideologijoj buvo aktualus Lietuvos išsilaisvinimas. Dabar gi laisvė – savaime suprantamas dalykas. Nebent kartais prisimenam Eurekos Eurikos Masytės dainą.
Kartais kai trykšti energija išreikšti save ir norisi sušukti „Aš esu aš!“, prisigalvoji visokiausių dalykų kaip kad asmeninės rašysenos vertimas vektoriniu TTF šriftu. Tada pilnas entuziazmo šitam beveik nereikšmingam užmojui, griebiesi ieškoti galimybių, kaip tai atlikti, skiriant tam mažiausiai laiko, pastangų ir finansų. Jei sieki tiesiog turėt unikalų šriftą, galima pasinaudoti Andriaus pasiūlyta paslauga ir susidėlioti raides iš geometrinių figūrų. Tačiau aš norėjau kažko sudėtingesnio – asmeniškos alternatyvos per gerklę lendančiam Comic Sans MS šriftui. Šitam reikalui pasinaudojau vieno tokio patarimu išbandyti Fontifier.
Fontifier tarnyba siūlo šablonus, kuriuos reikia atsispausdint, užpildyti raidėm, nuskanuot ir užkraut į jų serverį. Tuomet Fontifier akimirksiu sugeneruoja vektorinį šriftą ir parodo juo spausdintą pavyzdinį tekstą. Jei patiko, gali susimokėt 9 dolerius ir gaut patį šriftą.
Kadangi šablono lietuvių kalbai nebuvo, atsispausdinau portugališką – ten radau daugiausiai langelių raidėms. Tilpo visa lietuviška abėcėlė, lietuviškos kabutės bei brūkšnys, ir liko dar keletas langelių simboliams laisvu pasirinkimu.
Pagal instrukcijas nuskanuoto paveikslėlio dydis turi būti iki 960 x 1280 taškų dydžio ir šiuo atveju raidės gaunasi arba neryškios, arba pikseliuotos. Šrifto rezultatas gavosi grublėtas, tarytum rašyta drebančia ranka. Visgi nusprendžiau šriftą nusipirkti. Ta pačia proga mokėjimo eigoje susikūriau PayPal sąskaitą. Paskutiniame sąskaitos kūrimo ir mokėjimo žingsnyje turėjau būti nusiųstas į Fontifier puslapį, kuriame jau galėčiau parsisiųsti sugeneruotą šriftą. Deja, sistema mane tikino, kad aš dar nesusimokėjęs. Laimei, tarnyboje radau puslapį, kuriame man siūloma parsisiųsti savo šriftą pagal apmokėtos prekės numerį PayPal sistemoje. Numerį perkopijavau iš apmokėjimų sąrašo PayPal asmeninėje skiltyje ir netrukus gavau produktą.
Kadangi lietuviška abėcėlė portugališkos neatitinka, reikėjo programos, kuria galėčiau perstumdyt kelias raides. Šitam dalykui susiradau nemokamą šriftų kūrimo bei redagavimo programą FontForge. Tai ganėtinai sudėtinga programa ir truko nemažai laiko ją perprast, bet turi visas pagrindines šriftų kūrimo savybes: simbolių piešimas atkarpomis bei Bezier kreivėmis, tarpų tarp raidžių tvarkymas ir rašybos ženklų priskyrimas unikodiniams kodams.
1. Originalus Fontifier rezultatas:
2. FontForge pagalba išvalytos linijos (paprastumo dėlei naudojau atkarpas vietoj Bezier kreivių):
3. Taip pat FontForge programa sutvarkytos proporcijos bei tarpai tarp raidžių:
Copy-Paste-Modify metodu dar pasigaminau vokiškus diakritinius ženklus: „ÄäÖöÜüß“. FontForge valdo.
Šriftas kaip ir naudotinas. Tik vienas dalykas pasirodė keistas – raidės gavosi maždaug dviem trečdaliais mažesnės už kitų šriftų raides:
Knisausi prie simbolių dailinimo apie 16 valandų. Dabar galiu spausdinti laiškus, pristatymus ar kurti logotipus beveik ranka rašytais tekstais visą likusį gyvenimą. O šiaip tai kaži, ar turėsiu iš to realios naudos?
While visiting London I had a purpose to find 10 Banksy graffiti among all the other things to do. Because if you happen to be in the capital of the United Kingdom, you just have to see some of the works of this unique street vandal.
After arrival and breakfast I went by the riverside of the Thames and through the yards nearby, searching for rats anarchists and policemen in compromising situations. Nothing. There wasn’t anything anywhere. Only the CCTV security system was silently watching all the streets.
In the evening while waiting for Viktoras I had a free half hour, so I went to the area of Waterloo station, as I had to be able to find at least 15 paintings according to the map of Banksy graffiti locations. I found a cone on top of the roof of an entrance to one of the buildings. That was similar to the style of the famous anonymous, but I had no guaranties about that. And still there were no graffiti as well.
But then I found some stains sprayed through stencils long long ago near a repaired tunnel. That was also similar to what I searched for, but I didn’t understand the content of it.
As far as I talked to the local people, many of them didn’t even know who Banksy was and had never seen any of his works. But the guy who showed me the cool bar called “Polka” at Poland street, also drew and explained some places in the punky Camden Town district, where I could find a couple of famous graffiti, because he had lived there and had passed by those graffiti every day. Unfortunately, I haven’t found one of them – maybe it was covered with some advertisement or hidden behind the new fence painted in blue by some constructors… And there was not enough time to find the next graffito.
Any of the searched mushrooms hadn’t come out of the leaves for a while. It might be that most of the graffiti paintings had been washed by the rain or covered with paint for a long time. But then on the last day of the visit I was scrolling about some luxurious streets near the river together with Vita and suddenly I found a kid fishing doses from a bucket. Oh yes! One more find. And this one was quite new. It’s a pity that they were fading so fast.
To sum up, I passed almost one third of my mission of searches. I am glad about that, although I hoped to find much more of them. What can I say, London is much larger than I have imagined.
Kelionėje į Londoną, be kita ko, turėjau užsibrėžęs tikslą susirasti 10 Banksy grafičių. Nes kaip čia būt Didžiosios Britanijos sostinėj ir nepasižiūrėt šito etaloninio gatvių vandalo darbų?
Jau vos atskridęs po pusryčių prasinešiau Temzės paupiais bei aplinkiniais kiemais, ieškodamas žiurkių anarchisčių ar policininkų kompromituojančiose situacijose. Nulis. Niekur nieko nėra. Tik visas gatves stebi apsaugos sistema CCTV.
Vakarop, belaukdamas Viktoro, turėjau laisvą pusvalanduką, tai nuėjau iki Waterloo stoties rajono, nes ten, pasak Banksio grafičių žemėlapio, turėjau rasti bent 15 piešinių. Vienoj gatvėj ant įėjimo stogelio radau užmestą kelio darbų bokštelį – panašu į ieškomojo braižą. Bet nėra jokių garantijų. O grafičių irgi nėra.
Na ir netoli restauruojamo tunelio radau kažkokius kažkada senovėj per trafaretus išpurkštus kleckus. Irgi panašu, nors turinio nesupratau.
Kiek kalbėjau su vietiniais gyventojais, daug kas net nežino, kas tas Banksy ir niekad nėra matę jokių jo darbų. Bet va vienas bičelis, parodęs nerealų barą „Polka“ Lenkijos gatvėj, taip pat nubraižė ir nupasakojo vietų pankiškam Camden Town mikrorajone, kur galėčiau rasti porą žymių grafičių, mat gyvenęs ten ir kasdien tuos grafičius praeidavęs. Deja vieno iš jų neradau – gal buvo uždengtas kokia reklama arba kaip tik toje vietoje, kur statybininkai uždažinėjo ką tik pastatytą tvorą… O iki kito grafičio nebeužteko laiko nuvažiuot.
Kurį laiką joks ieškotas grybas neišlindo iš po lapų. Ko gero dauguma grafičių jau seniai nuplauti lietaus arba uždažyti. Bet štai paskutinę apsilankymo dieną, su Vita besibastant kažkokiam gan prabangiam gyvenamajam rajonėly netoli upės, netikėtai užklydau dozes iš kibiro žvejojantį vaikiuką. Oh yes! Dar vienas. Ir visai naujas. Gaila, kad jie taip greitai blunka.
Taigi bendrai sudėjus, įvykdžiau beveik trečdalį savo paieškų misijos. Smagu vis vien, nors tikėjaus daug daugiau jų rast. Ką čia bepridursi, Londonas kur kas didesnis, nei įsivaizdavau.
Na štai ir atėjo laikas pratęst „Evoliucijos“ projektą. Projekto esmė – gatvės meno evoliucionavimas. Kas stovi vietoje, tas išnyksta galingesniųjų fone. Kas kovoja už būvį, tas išlieka. Taigi griebiu gūglį, žirkles, popierių, klijus, piešiu eskizus, ruošiuosi gatvių atnaujinimui – net dūmai rūksta.
Pagrindinė žmogaus evoliucijos savybė – proto tobulėjimas. Vienas iš proto simbolių – akiniai. Taigi kiekvienas iš babaužių gauna po stilingus šiuolaikiškus akinius. Jei tai būtų partizaninis marketingas, kokia akiniais prekiaujanti firma galėtų pasireklamuoti kur nors ant akinių rėmelio užmetusi mažą išpieštą firmos logotipą. Tuo tarpu, man rūpi pirminių lipdukų išlikimas. Kuo kūryba išbaigtesnė, tuo didesnę persvarą ji turi prieš neskoningą gatvės piešinių chaosą, tvarkos sergėtojus bei buką vandalizmą. Taigi gaminu kartoninius akinius kiekvienam iš jų – suteiksiu trimatiškumo.
„Tacheles“ skvotas.
Prieš:
Po:
Kiemelis prie darbo.
Prieš:
Po:
Oberbaum tiltas.
Prieš:
Po:
Varydamas atnaujint savo lipdukų, porą radau susiraičiusių ir keliaujančių link išnykimo. O štai ACUD’o veikėjas jau buvo pasitraukęs iš žaidimo. Amžiną jam atilsį. Kitiems sutvarkiau padėtį. Ant nosų uždėjau akinius – kitas reikalas. Kieti vyručiai. Kaži, ar kas atnaujins balvonų brolius Vilniuje?
Kadais pasakojau apie netradicinius žaidimų verslo modelius. Šįkart paporinsiu apie netradicinį reklamavimo būdą, vadinamą Guerrilla marketingu. Guerrilla yra karinė taktika tykoti pasislėpus, tuomet staigiai pulti ir galiausiai pasišalinti. Ši taktika naudojama, norint susilpninti galingesnį priešininką. Karo kaip tokio aš visiškai nepalaikau, tačiau Guerrilla marketingas mane sudomino.
Pats terminas nėra toks jau naujas – Pasauliui buvo pristatytas, kai buvau dvejų. Guerrilla marketingas apibrėžia kūrybingas reklamas, pasikliaunančias ne dideliu biudžetu, o laiku, energija ir lakia vaizduote. Akivaizdžiausi tokio marketingo pavyzdžiai yra įvairūs grafičiai ar stikeriai vietose, pro kurias dažnai praeina potencialūs produkto ar paslaugos vartotojai. Lietuvoje iš tokių geriausiai atsimenu Kaobangos gatvinę reklamą ir kaip IMPartner ieškojo darbuotojų. Vokietijoje, kiek teko susidurt, tokiu būdu dažniausiai reklamuojami įvairūs renginiai, internetinės radijo stotys, nauji muzikos albumai, drabužių parduotuvės bei nauji naktiniai klubai – kaip sakant, viskas, kas gali sudominti jaunimą.
Prieš kokį pusmetį Berlynas sumirgėjo triakiais pagrandukais, kviečiančiais visus šnekėtis. Pasirodo, reklamavo kažkokius prietaisėlius SMS žinutėms, RSS prenumeratoms, el. laiškams bei internetiniams pokalbiams. Nežiūrint į tai, kad pačiam noro nekilo tokį įsigyt, susidomėjau gatvės meno užkulisiais ir susisiekiau su Berlyno Robotu, kuris suorganizavo visus šiuos menus.
Lars Oehlschlaeger iš reklamos agentūros papasakojo, kad šita kampanija buvo labai efektyvi – visas prietaisėlių sandėlys buvo išparduotas vos per kelias savaites. Ir nieko čia neteisėto nebuvo. Kadangi baudos už vandalizmą daug didesnės negu sienų nuoma, daug labiau apsimoka susimokėti už reklamavimo plotą iš anksto. Darbą atliko du Berlyno grafiti meistrai dieną tiesiog atvirai pasistatę kopėčias ir baltais dažais primaliavoję triakių gyvūnėlių. Tiesa, šitaip besidarbuojančius kažkur prie Aleksandro aikštės (šalia TV bokšto) gatvės dailininkus areštavo policija, nė kruopelytės dėmesio nekreipusi į po nosim pakištą leidimą. Aiškinimasis nuovadoje tęsėsi valandų valandas…
Šios reklaminės kampanijos sėkmė galbūt nebūtų buvusi tokia didelė, jei būtų rėmusis vien tik gatvės menu. Kalbėt ištroškę gyvūnėliai puikavosi ne tik ant sienų, bet ir daugybėje plakatų, skrajučių, lipdukų ir internetinių skydelių.
Guerrilla marketingas šiuo metu atrodo pervertinamas. Daugybė kompanijų galvoja, kad naudodami spaudą, internetą ir blogus jie gali pasireklamuoti nemokamai. Bet visuomenė yra labai atsargi su guerrilla, pavyzdžiui pamodifikuoti filmo turinį, siekiant sumažinti produkcijos kaštus, yra nelengva, nes jei tavo reklama tenai yra tokia akivaizdi, kad visi apie ją šneka, tai gali sukelti neapykantą ar pasišlykštėjimą.
Yra svarbu išlikti sąžiningiems su žmonėmis: „Žiūrėk, čia guerilla reklama, kuri nori tau suteikti pramogą. Tikimės, kad tau ji patinka.“ Jei žmonėms patinka tavo kampanija, tu laimi.
Ačiū, Lars, už informaciją ir nuomonę.
Mano manymu tokia reklamos forma dar neišnaudoja visų savo galimybių Lietuvoje. Tačiau iš kitos pusės, nereik pamiršt atsakomybės ir už tvarkos palaikymą, kai baigiasi kažką reklamuojančios akcijos-atrakcijos.
Loading ...