Gyvenant aktyvų gyvenimą, žodis „miegas“ gali tapti tik teorija. Pastarosiom savaitėm kartais tenka nesumerkt akių net pusantros paros. O penkios-šešios valandos miego per naktį – jau kasdienybė. Prisiverstinė nemiga aktualu ne vienam, siekiančiam geresnio gyvenimo. Sesijos, egzaminai, terminai darbuose ar entuziazmu paremta veikla tiesiog priverčia naktimis ilgiau pasėdėti prie knygų, brėžinių ar kompo. O dar norisi ir su žmonėm pabendrauti, ir pasilinksminti… Kaip iš savęs išgręžti daugiau, negu davė gamta?
Panašu, kad žmogus sutvertas taip, kad jam būtinai reikia pramiegoti apie trečdalį gyvenimo. Jei darbo dienom ar šiaip prieš kokius terminus privalai daug ištempti, reikia paskirt bent porą dienų per savaitę reanimaciniam poilsiui. Aš dažniausiai atsimiegu trūkstamas nemiegotas valandas šeštadieniais ir prabundu gerokai po pietų.
Jeigu darbas protinis ir nereikia daug bendrauti su žmonėm, labai pravartu pašonėj ar ant ausų turėt ritmingos energingos muzikos. Svarbu, kad dainų žodžiai per daug neblaškytų dėmesio. Kiekvienam pagal skonį, bet man budrumui palaikyti tinka įvairios elektronikos atmainos (Moscow Grooves Institute, Trentemøller, Yellowhead, Alcalica) arba metalas (Korn, Orgy).
Viena iš pagrindinių budrumo palaikymo priemonių yra kofeinas. Kadangi jau prievartauju savo organizmą nemiga, bent jau stengiuosi jo nekankint gėrimais bei maistu. Juodą arbatą geriu su medum, imbieru ir pienu, taip profilaktiškai apsisaugodamas nuo peršalimo. Kavą visada skaninu cukrum ir pienu, kartais dar ir karamele. Geriu tik tuos energetinius gėrimus, kurie man patinka. Tik nereikia perlenkt lazdos. Kol gali dirbt be kofeino, geriau jo ir nevartot. Energetinį gėrimą geriausiai išgert po valgio, nes tada organizmas aptingsta. Mane buteliukas ar skardinė energetinio limonado veikia apie 6 valandas. Kad nesusigadinčiau inkstų ir skrandžio, stengiuosi energetinių gėrimų negert daugiau nei porą per parą, ir daryt pertraukas tarp vartojimo, ne trumpesnes nei 6 valandos. O ir valgyt reikia pakankamai bei sveikai. Vaisiai, sriubos, mėsa, pieno produktai, šokoladas – viskas reikalinga sveikatai palaikyti.
Guviam išlikti yra ir kitų priemonių. Tam padeda vėsa pro atdarą langą, dušas ar šiaip veido apsiprausimas. Tik žiemą tuo negalima piktnaudžiaut, nes gali peršalti. Jeigu labai reikia neužmigti, o jau nusikalęs, siūlyčiau nedaryt „5 minučių“ snūstelėjimų, ypač ant kokios sofos, nes netrukus tas snūstelėjimas išsitęsia į 5 valandas. Snūstelėjimas galioja nebent kur nors nepatogiai sėdint, pavyzdžiui, viešajam transporte. Apie mokymąsi ar darbą lovoj viena ranka atsirėmus net nekalbu – užmigsi tuoj pat (taip gali pramiegot kokį traukinį, lėktuvo skrydį ar darbo pridavimą). Geriausia protinį darbą dirbt sėdint ant patogios kėdės (be atlošo galvai). Šiek tiek prablaškyt miegus padeda ir mankšta.
Naktį vienumoje be išorinių veiksnių galima labiau susikoncentruot į specifines problemas, bet kad ir koks pelėda būčiau, kad ir kiek kofeino prisivartočiau, po 18-20 valandų iš eilės nemiego, darbingumas sumažėja, sulėtėja reakcija, ir pradedu jaustis nebLaivus. Tokiu atveju labiausiai tinka daryti didelės atsakomybės nereikalaujančias monotoniškas užuotis. Darbuojantis tokioj būklėj, dažnai pasitaiko klaidų ir tiesiog privalu persitikrint atliktą darbą kažkada vėliau po išsimiegojimo, todėl ekstremalios nemigos prieš pat svarbius atsiskaitymus geriau nepraktikuoti. Visgi tarp visų darbų visada būna mažesnio prioriteto užduočių, kurias vis tiek reikia kažkada atlikti. Jeigu spaudžia terminai, kodėl to neatlikus tokiom sąlygom!? CSS stiliavimui, tvorų dažymui ar muzikos rūšiavimui didelių proto pastangų nereikia… 
Tačiau kaip visada lazda turi du galus.
Ilga prisiverstinė nemiga silpnina imunitetą ir didina riziką susirgti. Po ilgos nemigos nepratusius gali porai valandų krėsti drebulys. Man anksčiau toks šalčio efektas pasireikšdavo tarp 5 ir 7 ryto. Puikus pasipriešinimas šitam efektui – jau ne kartą minėta arbata su imbieru arba šiaip imbiero gabalėlių užpilas virintu vandeniu.
Laužiant iš savęs dar daugiau, tam tikru metu prasideda tokie kritiniai lūžinėjimai, kurie užeina bangom. Jau tuo metu apie jokius darbus nė kalbų būt negali. Pila šaltas prakaitas. Svaigsta galva. Bet po kelių minučių jiems praėjus, gali vėl beveik žvaliai tęst savo bemiegį gyvenimą, socializuotis, tūsintis ar beleką.
Šiuo metu aš gyvenu 22-ą nemiego valandą. Šiam kartui man tiek užteks. Darbinis terminas šiaip ar taip nukeltas į ateitį. Einu namo.
Tags: eksperimentas, gyvenimas, laisvalaikis
Loading ...
jeigu darbas trukdo miegui, reikia atsisakyti darbo
)
neužmigimo būdų čia daug, geriau nepraktikuoti jų ištisais mėnesiais
užsimerk ir susapnuok…
Man kažkaip gaila savęs ir savo sveikatos.
Kalbu apie piktybišką „omg omg, miegodama praradu tieeeek laiko – gal nemiegosiu“.
Kiek žinau Gineso rekordų knygoje užregistruotas ilgiausias nemiegojimo atvejis siekia 18 dienų, 21 valandas ir 40 minučių. Bet tokiu atveju apie protinį darbą ir kalbėt neverta, nes matyt, gyvenimas tampa panašus į vegetavimą %)
Na man miegas turi aukštą prioritetą gyvenime tik tada, kai būnu visiškai pervargęs, o šiaip per daug mane supa idėjų, planų ir poreikių, kad tinginiaučiau.
18 parų bemiegio vegetavimo įsivaizduoju nebent dėl paties nemiegotų valandų rekordo. Ir tam dar reikia gerokai pasitreniruot. Antraip tai būtų visiškai „beprasmiškas miškas be prasmės“…
“… jei neskubėtume gyventi, galbūt nereiktų taip greit pasenti, jeigu lėtai lėtai gyventum- nebesuspėtum ir nepasentum…” :]
P.S.: gal vietoj “nebaivus” turėtų būti “nebLaivus” :]
Jo, taip ir turėtų būti. Pasitaisiau. Jau berods sakiau, kad naktį pasitaiko klaidų
Na aš patyriau nesenai, ką reiškia būt “barbe devyndarbe”… Prasidėdavo panikos priepoliai, kai visas kūnas dreba, prasideda mikčiojimas (kas mane pažįsta net neįsivaizduoja, kaip aš mikčioju) ir didžiulė baimė.
Kas keisčiausia, žinai, kad tam priepuoliui/baimei jokios priežasties nėra, bandai nurimti, tačiau niekas nepadeda, rankos pačios dreba, burna pati mikčioja. Pirmąkart nejuokais išsigandau, po to šiek tiek juokas ėmė.
Galų gale apsilankiau pas šeimos gydytoją – diagnozė nervinis išsękimas. Man buvo pasiūlyti tokie vaistai: raminamieji, psichiatras, mesti darbą.
Man to pasiūlymo užteko, kad dar kartą permąstyčiau viską… Žodžiu, pasakiau sau, kad pasveiksiu pats, nes nesinori daržove būt ir kas savaitę eit tauzyt su nepažįstamu – jokių raminamųjų, jokių psichiatrų.
Šiek tiek atleidau vadžias nuo savo mokslų ir darbų (kadangi esu gan ambicingas, buvau save labai užsiveržęs siekti didelių tikslų), atrodė situacija pagerėjo.
Klydau, nes kaip tyčia tuo pat metu, gavau gerą “kirtį” iš mylimos merginos ir tikrai vos netapau “daržove”, tačiau čia vėl mano draugai, šeima ir bendradarbiai ištempė mane iš duobės.
Na, vienaip ar kitaip, į temą ar ne, bet jaučiuosi norįs pasakyti, kad miegas svarbus ir per parą reikėtų miegoti (iš savo patirties, kad nebūtų blogiau) ne mažiau 5 valandų.
Prisižiūrėkit, saugokitės ir mokykitės iš kitų klaidų.
Pamokanti gyvenimo istorija.. Na bet sakyčiau, visose gyvenimo srityse reikalingas saikas ir atsvara, tuomet ir negrės taip smarkiai sveikatos problemos.
Geros mintys:) radau si blog’a ieskodama budu neuzmigt, nes jau 23 nemiego valanda eina. o darbas, kas blogiausia, protinis, ir protinis ne tai, kad referata parasyt, o iskalti daug daug knygos, nes egzas poryt. na, jau ryt. as praktikuoju toki dalyka – jei spaudzia terminas kazka ismokti, mokaus diena nakti, bet paskutine nakti einu miegot, nors ir nespejau perskaityt poros temu. nes nieko nera blogiau, kai atsikeli ryta i egza, o net neatrodo, kad buvai nuejes miegot, jauties pavarges, mintys susipynusios ir siaip kaip nakti pabudes:) tad dekui uz budus ne-miegui, isbandysiu mankstele dabar ir eisiu laukan parukyt. tegyvuoja studentai:)
Studentams prieš egzus dar gali padėti šis nežinau.lt rašinys apie greitą knygų skaitymą:
http://www.nezinau.lt/kaip-greiciau-perskaityti-knyga
Jeigu labai reikia neuzmigti, siulyciau isgerti tonussan, man visada padeda, kai naktim reikia mokytis