„Keleivis Bendoraitis Aidas paskutinį kartą kviečiamas prie vartų numeris du į Berlyną!“ – pagaliau įsiklausiau, ką kitapus apsaugos pranešinėja per mikrofoną. Gi ką tik viena eilė, kurioje stovėjau, buvo netikėtai nutraukta ir teko stovėti iš naujo prie kitos. Kitų žmonių perduotas nerimas, kurį tuomet praleidau pro šalį, dabar sugrįžo ir peraugo į paniką:
– Praleiskit, praleiskit, čia mane kviečia! Shit! Ką daryt!
– Gerai, gerai, prašom! – man užleido vietą prieš mane stovėję žmonės. Sukroviau visus daiktus be jokių apsaugos leidimų ar komentarų į dėžutes ir sugrūdau į rentgeno tunelį. Nieko nelaukęs praėjau metalo detektorių..
„Cyyyyyyyyy“ – kažką aptiko.
– Nusiaukite prašom batus ir padėkit ant takelio – ramiai užlaikė apsauginis. „Važiuokit batai“ – skubėjau akis išdegęs. Šįkart praėjau metalo detektorių be triukšmo. Diržą, telefoną, piniginę susimečiau tiesiai bet kur į kuprinę, prigriebiau ką tik išlindusius batus į ranką ir pasileidau bėgti.
– Į Stokholmą? – paklausė pakeliui prie trečių vartų stovinti palydovė.
– Ne! Į Berlyną!
– Tai bėkit ten – pamojo ranka.
– Kur čia į Berlyną? – paklausiau suvenyrų pardavėjos.
– Va čia! – parodė jau prabėgtus vartus ir užsinešiau ant prakasų.
– Štai bilietas ir ID kortelė.
– Ačiū! – nusiplėšė šaknelę – Bet žinokit, autobusas jau išvažiavo lėktuvo link…
…
– Barža barža.. Čia Berlyno terminalas! Perduokit ekipažui, kad turime trūkstamą keleivį. Kartoju, barža barža..
Aš tuo metu aviausi batus ir stebėjau sužymėtais oro uosto keliais tolstantį autobusą.
– Tai jau užsižiūrėjot kašį turbūt? – paklausė apsaugos darbuotoja.
– Nea. Čia prie apsaugos truputį nesąmonės, – atgavinėjau kvapą besisegdamas diržą.
– Štai jus individualiai paveš! – parodė ką tik atvažiavusį specialų lengvąjį automobilį. Iškilmingai kaip su kokiu taksu ratais-kvadratais per plyną lauką buvau privežtas prie lėktuvo, į kurį jau ką tik buvo sulipę visi keleiviai.
– Labas rytas! – dar spėjo su manim pasisveikinti lėktuvo palydovai.
– Labas rytas! – pasakiau paskutinius lietuviškus žodžius šiandien ir susiradęs savo vietą ir prisisegęs diržu lūžau miegot.
Loading ...
vos ne kovinis veiksmo filmas su laiminga pabaiga ;D
Jausmas, kai vėluoji į lėktuvą yra super
Man teko prieš metus panašiai pasinerevinti ir pastresuoti, kai likus porai valandų iki skrydžio pajudėjome automobiliu iš Druskininkų, kur buvau atvykęs savaitgaliui į varžybas.
Viskas gerai, kas gerai baigiasi
o kodėl rss nemato viso teksto?
skaniai pasijuokiau? čia Kaune? nors ten nėr autobisiukų… VLN? Kaune tai ir man praeitą vasarą problemų buvo, prastovėjom eilei valandą, nes į Londona Liperpulį ir Manėesterį vieną eilę padarė… Praneša kad liko 5min iki mano skrydžio o mes dar eilės vidury… irgi buvo sorry sorry čia mus kviečia, vos spėjom, užtat mano sesei nervai buvo kai aš atsigert dar perku, o jos eilė board’inti lėktuvą priėjo be manęs… jos pirmas skrydis be tėvų…
vava man irgi nepatiko kad RSS nesimato viso teksto, čia specialiai kad skaitytojai tiesiai čia užeitų?
Alla, Vilniuj čia vakar nutiko. Dabar čia jau kokį pusmetį padaryta taip, kad registracija ir lagaminų pridavimas būna vienoj eilėj, o apsaugos patikrinimas – kitoje (nesvarbu, kur beskristum – ten pat).
Vyteni, čia kad užsuktum ir pakomentuotum perskaitęs.
besar, sutinku su tavo paskutiniu sakiniu. Visai nenorėčiau eit kažkur aiškintis ar ieškot naujo skrydžio, jei būčiau pavėlavęs į lėktuvą.
nejaugi, tik be kovos elementų..
Hmm.. Na jei daug skaitytojų nori skaityt per RSS readerius, tai galiu ir pilną tekstą į RSS dėt. Pažėsiu, ką kiti pasakys
žiauru. aš tai būna prieš 3 valandas atsirandu oro uoste ir užimsiu žmonių eilę, kuriems va beveik sėst į lėktuvą reikia.
Ai, aš truputį užsibučiavau..
Alla, o kas iš Kauno į Mančesterį skraido? Ryanair’as nepanašu, kad skraidytų…
Aidai, dėl RSS tai aš būčiau ir UŽ pilną tekstą RSS’e, nes nors ir dažniausiai paklikinu, kad komentarus ar pan. paskaityt, tačiau vistiek patogu, nes nevisada komentarai domina…
Tai jau pakeičiau RSS nustatymus.. Jei kas nežinot, kas tas RSS ir su kuo tas valgoma, kelkit rankas!