– There are friends for season, for reason, and for a lifetime!(1) – sako indas Džonas. Šiais virtualių socialinių tinklų laikais daugelis iš mūsų turi dešimtis ir net šimtus draugų, kurių dalies nėra gyvenime matę, o su kai kuriais tėra tik keliais sakiniais persimetę. Vieni draugus kolekcionuoja, kiti apsvarsto ir trina iš sąrašų. Bet žmogaus ryšys su žmogumi yra labai svarbus išlikimo faktorius. Ypač kai esi svetimoje šalyje.
Prisimenu laikus, kai studijuodami gyvenom 220 in ICE trise, keturiese ir kartą net penkiese, o ką bekalbėt apie besilankančius svečius ir protarpiais rengiamus vakarėlius… Keletą kartų yra tekę porai savaičių likti vienam, kai buteliokams atostogos, o man darbas. Ir jau kokį trečią vakarą pradėdavo važiuot stogas, mąstydavau balsu ar dainuodavau skaitinius, kad bent kokį garsą girdėčiau, ar intensyviai kviesdavau draugus bei pats lankydavaus svečiuose. Man reikia socializacijos. Tik per kitą žmogų gali išreikšt save. Kas iš tavo meno, jei neturi kam parodyt? Kas iš pamatyto filmo ar perskaitytos knygos, jei neturi su kuo pasidalinti įspūdžių? Kas iš papasakoto anekdoto, jei tik sienos jį teišgirdo? Vien dėl šito poreikio pabendrauti su kuo nors, daugelis vienišų žmonių turi naminius gyvūnus. Vien dėl šito poreikio pabendrauti taip sėkmingai veikia internetas.
Nesu iš tų, kurie lengvai susipažįsta ir susidraugauja. Tačiau vien jau stebėdamas komunikabilesniųjų gyvenimus, pastebiu, kad per pažintis galima pasiekti daug daugiau ir paprasčiau, negu kitais būdais. Per pažintis galima rasti trūkstamų daiktų, norimą darbą, naujų pramogų, naujų draugų, meilužių, antrą pusę, paklydimų ir išminties… Šituose ryšiuose visai nebūtina būti ieškančiu naudos ar išnaudojamuoju. Kartais gali būti tarpinė grandis, kuri suveda du žmones, matydamas, kad vienam reikėjo tokio kaip kitas. Kaip bebūtų, vis labiau praktikuoju pažinčių mezgimą ir palaikymą. Nors pažįstu daug pozityvių ir įdomių žmonių, negaliu teigti, kad visi taip greit tampa draugais. O ir neturiu tokio tikslo susidraugauti su visu Pasauliu. Vis dėlto, turėti daug pažįstamų yra lengviau negu turėti keletą, nes vienam iš jų nusigręžus, gyvenime yra dar pakankamai atramos taškų. Gal čia ir plastikinis vartotojiškas požiūris, bet c’est la vie(2).
Kelio plėst pažįstamų ratą pradžia yra bendruomenės. Kiemo draugai, klasiokai, kursiokai, kolegos – šitokiose bendruomenėse tenka sudalyvauti beveik visiems. Prie to dažnai prisideda visokie būreliai, klubai ir papildomo ugdymo mokyklos, pvz., kaip kad mano lankytoji dailės mokykla ar Vilniaus riedutininkų klubas. Mėgstantieji keliauti galėtų susipažinti su bendraminčiais autostopininkais, tarptautiniais keliauninkais bei svečių priėmėjais, tautinėm bendruomenėm užsienyje ir kitom panašiom sektom. Pirmas žingsnis įstojus bus atnešti bendruomenei televizorių (© Vilius), bet ar čia problema? Paskui tolimesnės pažintys mezgasi grandinine reakcija per pažįstamus bei draugus vakarėliuose, visokiuose viešuose renginiuose ir pan.
O kaip ten su internetu? Virtualūs socialiniai tinklai yra gerai palaikyt realiems ryšiams, kai kitokiais būdais to padaryti neįmanoma dėl per didelio atstumo. Bet ar tai tinkama terpė santykiams užmezginėti – suabejočiau. Sakai, neturi laiko pažinčių rato plėtimui? Gali būti ir taip, bet jeigu viską iki šio sakinio sudainavai savo šuniukui, tai pats laikas susigriebti ir susirast daugiau draugų.
1 (angl.) Būna draugų sezonui, būna iš reikalo ir būna visam gyvenimui!
2 (pranc.) Toks gyvenimas!
Tags: filosofija, gyvenimas, kelionės
Loading ...
žmonės iš prigimties yra socialūs (vieni mažiau, kiti daugiau) ir socialiniai tinklai yra savotiškas šiuolaikinių technologijų + bendravimo poreikio atspindys. galim turėti šimtą virtualių “draugų”, ar net tikrų bet vis tiek kažkurią akimirką jausimės vienišais. gal dėl to mes ieškom žmonių, nes norim dalintis gyvenimais.
žinai sunkiausia būna kai pasiklystam savo noruose, kai sutikam žmones, kurie tampa mūsų draugais ir norim būti jų draugais. pasikalbėk su manim – atsakymo nėra..
neįmanoma ir nebūtina susidraugauti su visu Pasauliu, bet kaip su tais kuriuos jau susitikom?
Man atrodo tu ne toj srityje darbuojiesi, tau sociologu reik būti
Acid, taip sutinku, kad labai svarbu ir palaikyti santykius su esamais draugais ir pažįstamais. Ir man gaila, kad kartais dėl tam tikrų aplinkybių visiškai nutrūksta ryšiai su kai kuriais žmonėm. O kartais tiesiog gyvenimų kryptys išsiskiria 90 laipsnių kampu, atsiranda 100 metų skiriantis atstumas ir su kažkada buvusiais labai gerais draugais nelabai turi apie ką bepasišnekėt. Beje, Acid, mes realiai pažįstami?
Karoli, man psichologija ir sociologija įdomios kaip hobis, bet praleist prie to pagal sutartį 40 valandų per savaitę tikrai nenorėčiau. Tai atradimų, o ne išradimų sritys, o man patinka tai, kas yra kūrybiška.
bendraut mėgstu, laisvalaikio vienas neįsivaizduoju, bet noriu ir asmeninės erdvės. Mano kambarys skirtas tik man, ir sunkiai įsivaizduoju, kaip reikėtų jį dalintis su kambariokais. Aišku, tokį buržujišką požiūrį barakas greičiausiai pakeistų..
Namai – man rami erdvė. Aktyvios pramogos dažniausiai vyksta kur kitur..
pažįstami mes realiai ir nerealiai, tik pažįsti mane kitu vardu, beje labai blogai pažįsti
Oho
Suintrigavai!
Martynai, tą „buržujišką“ požiūrį gali pakeist ne tik barakas, bet ir atsiradusi šeima.
Aš šiaip jau irgi vertinu laiką, kurį galiu skirti tik sau – savišvietai, asmeniniams projektams, individualiai kūrybai, – bet kai turiu jo daug, man trūksta socializacijos. O kai turiu per daug bendravimo, man trūksta vienatvės. Kitaip tariant, kas per daug – nesveika. Ir visko reikia su saiku.
na jau… filmus žiūriu ir turiu draugų bet apie filmus retai kalbu. kam to reikia? jei pokalbis nukrypsta ta linkme, prašom… čia kažkoks iškrepiliškas noras būt įvertintam ir išgirstam no matter what. man užtenka manęs, nes galų gale geriausiai save supranti tik tu pats. o kiti žmonės just here for the ride along side you.
Alla, tai keli bangas, ane? Kad tik paprieštaraut..
Įsivaizduok kaip būtų, jei filmus žiūrėtum, bet draugų neturėtum. Ar taip pat jaustumeis? Į ekshibicionizmą linkę ne visi, bet kažko, su kuo galėtum pasidalint gyvenimu reikia visiems. Ar apie filmus kalbėt, ar apie kitką – čia jau kiekvieno reikalas atskirai.
ieskau savo givenimo meiles
Sėkmės, Ramunai!