AAiddennium » BLOG «

– Nežinojau, kad Lietuva įžymi saldumynais! – pajuokavo kolega vokietis, komentuodamas dvi per kelias valandas suvalgytas lietuviškų šokoladinių saldainių dėžutes, kurias parvežiau bendradarbiams paragavimui.
– Na. Lietuva ir nėra tuo įžymi.
– Bet buvo vis tiek skanu. O jūs turite kokį nacionalinį patiekalą?
– Na turim cepelinus. Tai tokie bulviniai kamuoliai su mėsa viduje. Kartais viduje būna varškė arba grybai.
– Tai rusiškas maistas? – mandagiai pokalbį palaikinėjo vokietis.
– Neminėk Rusijos! – įsiterpė kitas kolega prancūzas, apkeliavęs daugumą Europos šalių, įskaitant ir Lietuvą, ir pakoregavo klausimą. – Tai jūs ten valgote tokius pigiai pagaminamus ir sočius patiekalus?
– Nebūtinai.
– Na ką dažniausiai valgot?
– Na valgom itališką maistą – picas ar makaronus. Valgom daržovių ir mėsos troškinius. Kotletus su garnyru…
– O kuom Lietuva įžymi? – tęsė vokiečio pradėtą temą.
– Iš maisto?
– Ne šiaip. Apskritai.
– Hmm.. Galėčiau parodyt keletą reklaminių Youtube vaizdelių..
– Tai taip papasakok, kuo tavo manymu Lietuva įžymi, – domėjosi prancūzas. Tuo tarpu aš permečiau mintyse dar vakar žiūrėtą filmuką ir papasakojau apie Pasaulio galiūną ir krepšinį.
– O be sporto?
– Hmm.. Na Vilnius kitais metais bus Europos kultūros sostine, kaip kad šiemet Liverpulis.
– Jo. Tas gerai. Nes Pasaulis sužinos apie Lietuvą daugiau. Kaip kad buvo su Lille, Prancūzijos miestu. Šiaip aš galvoju, kad Vilnius labai sparčiai modernėja. Kaip ir visos post-komunistinės šalys. Greičiau nei tarkim Berlynas.
– Na man tas atrodo normalu, nes aš gi užaugęs Lietuvoj ir pripratęs prie pokyčių.
– Aš buvau pavyzdžiui Budapešte prieš šešis metus ir prieš du. Ir tie miesto pasikeitimai labai akivaizdūs. O Vilnius irgi atrodo greitai besinaujinantis. Man patiko Vilnius. Tik nepatiko, kad daug skinų.

Tai kuo ta Lietuva įžymi Pasauliniu mąstu, po galais? Turim įžymių žmonių, bet tik vietinės reikšmės arba tik labai specifinėse srityse. Sporto pasiekimai? Na nėra rezultatai tokie nuostabūs, kad apie juos sužinotų ir nesidomintys sportu. Dviračiai, disko metimai ar galiūnų konkursai pernelyg nepopuliarios sporto šakos. Kultūra? Kažkaip negirdėjau nė vieno lietuviško filmo, muzikinio atlikėjo, spektaklio ar dailės darbų ekspozicijos, kas būtų privertę Pasaulį aikčioti. Kai Berlyne vyksta koks nors tarptautinis renginys, kuriame visos šalys prisistato, Lietuvos atstovai ypatingai sugeba kukliai neišsiskirti. Tariame, turintys turtingą istoriją, bet ją už Lietuvos ribų visi interpretuoja skirtingai. Moksle lyg kažką esam pasiekę lazerių srity, bet apie tai niekas nieko negirdėjo. Tarptautiškai žinomo prekinio ženklo irgi neturim. Atseit gaminam gerą alų? Kol kas dar nesu girdėjęs gerų atsiliepimų apie lietuvišką alų iš nė vieno vokiečio, jo ragavusio. Net ir lietuviai, gyvenantys Vokietijoje, dažnai iškeičia lietuvišką į vokišką, ir yra tam pagrindo – juk Vokietija jau užsirezervavusi geriausių aludarių titulą. Didžiuojamės cepelinais. Bet jie skanūs tik mums patiems. Nepratusiam jie atrodo nepatraukliai ir per sunkūs skrandžiams. Tarp visa ko reklamuojamės kaip gražuolių šalis, bet už kadro smerkiam seks-turizmą.

Žvilgtelkim iš kitos pusės. Kas ką gero gali pasakyt apie Islandiją, Vengriją, Rumuniją, Slovakiją ar Slovėniją. Tai nedidelės šalys. Kažkur toli. Todėl ir visai neįdomios. Tiesiog pilkos dėmės mūsų smegenyse saugomuose žemėlapiuose. Na nebent turi verslo partnerių iš tų šalių, arba koks kursiokas pagal apsikeitimo programą iš ten atvykęs, arba mėgsti keliauti, arba turi keliaujančių draugų, arba šiaip domiesi politika, geografija ar kultūromis… Tokiais atvejais apie tas šalis žinosi daugiau. O jei kasdien mirksti rutinoje „darbas-maistas-telikas-miegas“, tuomet apie tas šalis žinai ne daugiau, nei užsienietis apie Lietuvą – tokią tolimą ir neįdomią.

Arba va. Pakelkit rankas, kas ką nors žino apie 2004 metų Europos kultūros sostinę Lille? Ačiū. Jau galit nuleisti. Ar nebus panašiai su Vilnium? Tuolab, kad 2009 Europos kultūros sostine bus ir Austrijos miestas Linz. Miestas-konkurentas žymesnioj šaly?

Lietuvai reikia visuomeninio tobulėjimo. Atviresnio, globalesnio požiūrio į save. Kiekvienas žingsnis, kurį mes padedam, įmina pėdsaką ne tik į asmeninę gyvenimo istoriją, bet ir į visos šalies istoriją. Kiekviena akcija, kiekviena veikla, kiekvienas poelgis, kiekviena iniciatyva formuoja šalies įvaizdį. Tiek aktyvizmai, tiek plaukimas pasroviui prisideda prie užsienio nuomonės ar jos neturėjimo apie Lietuvą! Ateitis priklauso nuo mūsų! Balsuokit už mane. Mano numeris 6. O jei rimtai, tai kol neturim erdvėlaivių iš kosmoso, tol būsim eilinė post-komunistinė valstybė su vietinės reikšmės įžymybėm. Lietuvai reikia, kad ją ar jos atstovus dažniau rodytų televizoriai užsienyje. Ir jau geriau – iš pozityviosios pusės, bent jau kol susiformuos ir nusistovės šalies įvaizdis. Asmenišką Tėvynės⁽¹⁾ įvaizdžio formavimą galime pradėti nuo logotipo rinkimų. Čia dar vienas pasirinkimo variantas, įkvėpęs mane šitoms blevyzgoms.

Tai žėsim, ką ateitis parodys. O šiaip būtų įdomu išgirsti kitų emigrantų bei keliauninkų pasakojimų apie Lietuvą užsieniečių akimis. Ir apskritai, nuomonių apie Tėvynės įvaizdžio gerinimą.

---

⁽¹⁾ Nenaudojau šito žodžio nuo pradinių klasių laikų, kuomet mokyklose skelbiamoj ideologijoj buvo aktualus Lietuvos išsilaisvinimas. Dabar gi laisvė – savaime suprantamas dalykas. Nebent kartais prisimenam Eurekos Eurikos Masytės dainą.

– Nežinojau, kad Lietuva įžymi saldumynais! – pajuokavo kolega vokietis, komentuodamas dvi per kelias valandas suvalgytas lietuviškų šokoladinių saldainių dėžutes, kurias parvežiau bendradarbiams paragavimui. – Na. Lietuva ir nėra tuo įžymi. – Bet buvo vis tiek skanu. O jūs turite kokį nacionalinį patiekalą? – Na turim cepelinus. Tai tokie bulviniai kamuoliai su mėsa viduje. Kartais viduje būna varškė arba grybai. – Tai rusiškas maistas? – mandagiai pokalbį palaikinėjo vokietis. – Neminėk Rusijos! – įsiterpė kitas kolega prancūzas, apkeliavęs daugumą Europos šalių, įskaitant ir Lietuvą, ir pakoregavo klausimą. – Tai jūs ten valgote tokius pigiai pagaminamus ir sočius patiekalus? – Nebūtinai. – Na ką dažniausiai valgot? – Na valgom itališką maistą – picas ar makaronus. Valgom daržovių ir mėsos troškinius. Kotletus su garnyru... – O kuom Lietuva įžymi? – tęsė vokiečio pradėtą temą. – Iš maisto? – Ne šiaip. Apskritai. �

Tags: filosofija, gyvenimas

This entry was posted on Saturday, May 10th, 2008 at 04:12 and is filed under Asmeniška. You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 feed. You can skip to the end and leave a response. Pinging is currently not allowed.