AAiddennium » BLOG «

Maždaug prieš dešimtmetį, kai Internet Explorer buvo absoliutus nugalėtojas naršyklių karuose, atrodė kieta gamint interneto projektus, kurie iššoka naujuose languose, paslepia adreso laukelį, užgroja mėgstamą muziką fone ar pakeičia slankiųjų juostų spalvą. Tuomet tų galimybių nebuvo tiek daug, ir knietėdavo išbandyt visas gėlytes ir drugelius, o tada kitiems parodyt. Paskui keitėsi laikai ir vertybės. Atsirado interneto technologijų standartai, pridygo naujų naršyklių, telefonai ir kiti prietaisai išmoko visokių pribumbasų, ir štai žiniatinklis tapo socialiniu reiškiniu, daugelio gyvenimo būdu ar bent pagalbininku. Įvairios taikomosios programos, kurias anksčiau reikėdavo diegti į kompiuterį, persikėlė į nutolusius serverius. Ir dabar jos dažnai išnaudoja pilną globalaus tinklo potencialą.

Bendram supratimui, žiniatinklio taikomosios programos tai tokios programos, kuriomis naudojamės per naršyklę, pavyzdžiui žiniatinklio el. paštas, elektroninės parduotuvės, mainai, vikiai ar naršykliniai žaidimai. Neseniai Robert O’Callahan iš Mozillos rašė apie geras praktikas, kuriant žiniatinklio taikomąsias programas, nežiūrint į pasirinktas technologijas.

Protingas URL adresavimas. Programos URL turi būti suorganizuoti taip, kad juos būtų galima išnaudot, išsisaugant žymę del.icio.us ar siunčiant nuorodą draugui. Pavyzdžiui, aš žinau, kad įvedęs http://www.frype.lt/blogs/ ir prisijungęs, pateksiu tiesiai į frype draugų internetinių dienoraščių skiltį. Ir tuo dažnai naudojuosi.

Smėlio dėžės. Naujiems sistemų naudotojams turėtų būti sukurtos demonstracinės versijos, kitaip vadinamos smėlio dėžėmis, kur jie galėtų nesugadindami svarbių duomenų, išbandyt, kaip viskas veikia. Pavyzdžiui, SEB bankas turi demonstracinę versiją internetinės bankininkystės naudotojams, o PayPal – internetiniams verslininkiukams.

Naršyklinės programos turi būti naudojamos naršyklės kontekste. Programoje turi veikti mygtukai „atgal“ ir „į priekį“, „puslapio perkrovimas“ bei „krovimosi sustabdymas“, būsenos juosta, naršymo istorija ir t.t. Kontekstinio meniu blokavimas ar priverstinis programos atidarymas naujam lange nuo kopijavimo tikrai neapsaugo ir jokios naudos nesuteikia.

Programos turi turėt tokią vidinę struktūrą, kuri leistų naudot naršyklės savybes ir pagalbinius naršyklės įrankius. Naudotojai turi turėti galimybę manipuliuoti turinį ar išdėstymą savo patogumui: didinti tekstą, ieškoti puslapyje, pritaikyti savo stilių, ar pagerinti naudojamumą savais skriptais per Greasemonekey ar panašų įskiepį arba per bukmarkletus. Taikomosios programos turinys turi būti indeksuotinas paieškos sistemose. Žiūrint iš saugumo pusės, bet kokią programos logiką naršyklėje reikia pertikrint serveryje.

Tiesa, dauguma šių savybių tinka ne tik žiniatinklio taikomosioms programoms, bet ir socialiniams tinklams bei paprastoms informacinėms svetainėms. Žėsim, kaip viskas išsivystys ateity, bet bent kol kas kryptis aiški – internetas skatina kūrybingumą ir atvirumą. Ir man tai patinka.

Tags: programavimas, žiniatinklis2.0

This entry was posted on Monday, November 17th, 2008 at 09:00 and is filed under Techniška. You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 feed. You can skip to the end and leave a response. Pinging is currently not allowed.