Guliu lovoj vegetacinėj būsenoj. Tris naktis iš eilės atšokau kojas. Smagu būna. Bendravimas, flirtai, pažintys su skirtingom (sub)kultūrom, kūno kalbos skaitymas (ir rašymas). Patinka man taip. Bet lengva didmiesty nusitūsint.

Iš vienos pusės, atrodo, nusipelnei gero turiningo laisvalaikio, kai penkias dienas po aštuonias valandas ir daugiau išspaudi savo ribas prie kompo, spręsdamas visokias technines problemas. Man patinka mano darbas, bet kaip ir kiekvienam darbe pasitaiko dalykų, kurie per sunkūs, rizikingi ar šiaip tiesiog nuobodūs ir varginantys, bet juos vis vien reikia pačiam padaryt. Tada ateina savaitgalis, kvadratine galva nueini į kokį pusklubį pagal nuotaiką susitikt su draugais, susipažint su kuo ar šiaip tiesiog pasinert į tranzą, beklausant muzikos ir išsitaškyt. Dažniausiai vieno klubo būna per mažai. Pagauna kablys. Eini toliau. Ir naktis baigiasi pirmą valandą dienos pigioj maisto parduotuvėj perkant jogurtą ir koldūnus organizmo atsistatymui. Kas iš tokio alinimosi, paklaustum? Kam visas tas hardkoras? Vardan visokių akimirkų, kurias pamatai ar patiri gyvendamas tokį gyvenimą, apie ką kitiems tik pasvajot.
Iš kitos pusės, tikslų siekimo tempas žiauriai sulėtėja per tuos vakarėlius. Per metus prie Halmos žaidimo programavimo sėdėjau gal kokią tik porą savaičių susumavus. O jau norėčiau pradėt ir kitus žaidimus, technologijų analizę ir mokymąsi. Žinau, kad visi norai pildosi (iš praktikos), bet tik visada tam išsipildymui praeina daugiau laiko negu planuoji. O čia dar kai daugiau kaip pusę savaitgalio praleidi neblaivioj būsenoj, tai kažką asmeniško pasiekt laisvalaikio metu atrodo išvis neįmanoma. Apskritai, turiu konspiracinę teoriją, kad alkoholis ir visokie nelegalūs svaigalai netiesiogiai propaguojami tam, kad sumažintų žmonių galimybes ir pogrindyje Pasaulį valdantys žmonės liktų valdančioj pozicijoj. Ak. Nekenčiu politikos. Gerai, kad tiesiogiai alkoholio gert niekas neverčia, o žmonių priimtas normas ir tradicijas galima laužyt. Man patinka pačiam pasirinkt, kada būt apsvaigusiam, o kada švariu protu.
Dar va pagalvojau, kad skirtingos lankomos vietos man asocijuojasi su skirtingais gėrimais, nes aš ten dažniausiai juos geriu. Pavyzdžiui, Club der Visionäre asocijuojasi su Augustiner alum, Bar 25 standartiškai užsisakau džintoniko, Salon zur wilden Renate išbandžiau Borgmann šotus ir man tai patiko, o Watergeite arba Berghaine dažniausiai pasirenku absentą su redbuliu. Alkoholizmo kultūra, ne? Gėrimai gėrimais – kartais man jų reikia, kartais – ne. Bet man čia svarbiausia mano socializavimosi tikslas. Noriu atsikratyt drovumo ir neryžtingumo likučių ir gyvent likusį gyvenimą tik su tais apribojimais, kurie nuo manęs nepriklauso. Ir jaučiu to tikslo siekimo progresą.
Patinka man taip gyvent. Tik nenoriu užsiciklint vakarėlių sūkury. Ko gero reiks man eit klubintis tik vieną naktį per savaitę. O didžiąją dalį likusio laisvalaikio praleist namie prie kompo.






