AAiddennium » BLOG «

Kadais pasakojau apie netradicinius žaidimų verslo modelius. Šįkart paporinsiu apie netradicinį reklamavimo būdą, vadinamą Guerrilla marketingu. Guerrilla yra karinė taktika tykoti pasislėpus, tuomet staigiai pulti ir galiausiai pasišalinti. Ši taktika naudojama, norint susilpninti galingesnį priešininką. Karo kaip tokio aš visiškai nepalaikau, tačiau Guerrilla marketingas mane sudomino.

Pats terminas nėra toks jau naujas – Pasauliui buvo pristatytas, kai buvau dvejų. Guerrilla marketingas apibrėžia kūrybingas reklamas, pasikliaunančias ne dideliu biudžetu, o laiku, energija ir lakia vaizduote. Akivaizdžiausi tokio marketingo pavyzdžiai yra įvairūs grafičiai ar stikeriai vietose, pro kurias dažnai praeina potencialūs produkto ar paslaugos vartotojai. Lietuvoje iš tokių geriausiai atsimenu Kaobangos gatvinę reklamą ir kaip IMPartner ieškojo darbuotojų. Vokietijoje, kiek teko susidurt, tokiu būdu dažniausiai reklamuojami įvairūs renginiai, internetinės radijo stotys, nauji muzikos albumai, drabužių parduotuvės bei nauji naktiniai klubai – kaip sakant, viskas, kas gali sudominti jaunimą.

Prieš kokį pusmetį Berlynas sumirgėjo triakiais pagrandukais, kviečiančiais visus šnekėtis. Pasirodo, reklamavo kažkokius prietaisėlius SMS žinutėms, RSS prenumeratoms, el. laiškams bei internetiniams pokalbiams. Nežiūrint į tai, kad pačiam noro nekilo tokį įsigyt, susidomėjau gatvės meno užkulisiais ir susisiekiau su Berlyno Robotu, kuris suorganizavo visus šiuos menus.

Lars Oehlschlaeger iš reklamos agentūros papasakojo, kad šita kampanija buvo labai efektyvi – visas prietaisėlių sandėlys buvo išparduotas vos per kelias savaites. Ir nieko čia neteisėto nebuvo. Kadangi baudos už vandalizmą daug didesnės negu sienų nuoma, daug labiau apsimoka susimokėti už reklamavimo plotą iš anksto. Darbą atliko du Berlyno grafiti meistrai dieną tiesiog atvirai pasistatę kopėčias ir baltais dažais primaliavoję triakių gyvūnėlių. Tiesa, šitaip besidarbuojančius kažkur prie Aleksandro aikštės (šalia TV bokšto) gatvės dailininkus areštavo policija, nė kruopelytės dėmesio nekreipusi į po nosim pakištą leidimą. Aiškinimasis nuovadoje tęsėsi valandų valandas…

Šios reklaminės kampanijos sėkmė galbūt nebūtų buvusi tokia didelė, jei būtų rėmusis vien tik gatvės menu. Kalbėt ištroškę gyvūnėliai puikavosi ne tik ant sienų, bet ir daugybėje plakatų, skrajučių, lipdukų ir internetinių skydelių.

Guerrilla marketingas šiuo metu atrodo pervertinamas. Daugybė kompanijų galvoja, kad naudodami spaudą, internetą ir blogus jie gali pasireklamuoti nemokamai. Bet visuomenė yra labai atsargi su guerrilla, pavyzdžiui pamodifikuoti filmo turinį, siekiant sumažinti produkcijos kaštus, yra nelengva, nes jei tavo reklama tenai yra tokia akivaizdi, kad visi apie ją šneka, tai gali sukelti neapykantą ar pasišlykštėjimą.

Yra svarbu išlikti sąžiningiems su žmonėmis: „Žiūrėk, čia guerilla reklama, kuri nori tau suteikti pramogą. Tikimės, kad tau ji patinka.“ Jei žmonėms patinka tavo kampanija, tu laimi.

Ačiū, Lars, už informaciją ir nuomonę.

Mano manymu tokia reklamos forma dar neišnaudoja visų savo galimybių Lietuvoje. Tačiau iš kitos pusės, nereik pamiršt atsakomybės ir už tvarkos palaikymą, kai baigiasi kažką reklamuojančios akcijos-atrakcijos.

Tags: gyvenimas, urbanizmas, įkvėpimas

This entry was posted on Monday, April 14th, 2008 at 04:34 and is filed under Asmeniška, Techniška. You can follow any responses to this entry through the RSS 2.0 feed. You can skip to the end and leave a response. Pinging is currently not allowed.