Category Archives: LT

Lietuviški rašinėliai

Ohrwurm – kirminiukas, kuris moko muzikos natų

Yra toks vokiškas žodis, kuris neturi tiesioginio vertimo į kitas kalbas. Kalbu apie „Ohrwurm“, kuris tiesiogiai verčiasi kaip „ausies kirminas“, o reiškia muziką, kuri paklausius, įstringa galvoje ir groja be perstojo. Sklinda gandas, kad Ohrwurm’o galima atsikratyti tik jį pakeitus kitu. Štai čia ir pristatau žaidimą iPad’ui, pavadintą „Ohrwurm“, kurį neseniai papublikavau App Store.

„Ohrwurm“ yra klausos treniravimo žaidimas, kuris parodo, koks grožis yra muzika. Žaidimas lavina tonų suvokimą ir muzikinę atmintį. Kuo geriau žaidi žaidimą, tuo geresnė tavo absoliuti klausa, t.y. sugebėjimas priimti ir suvokti muzikinį garsą tarsi tai būtų kalba. Mokėjimas įvardinti natą iš klausos yra viena iš pagrindinių šio suvokimo savybių.

ipad_ohrwurm_menu

Žaidžiamumas toks: paklausai trumpą kelių natų melodiją ir tada ją turi atkartoti su klaviatūra. Kad būtų patogiau, aktyvuojami tik keli klavišai. Kol groji teisingai, progreso juostoje rodomas progresas. Iš viso yra 100 lygių, kuriuos reikia pereiti.

ipad_ohrwurm_level

Kartas nuo karto atrakinami prizai – įkvepiančios citatos.

ipad_ohrwurm_achievement

„Ohrwurm“ žaidimui žaisti internetas nereikalingas. Nėra nei įkyrių ištvermės (angl. „stamina“) limitų, nei reklamų. Susimoki tik vieną kartą, o žaidi kiek nori. Lavink savo klausos sugebėjimus ir leisk laiką smagiai!

Download_on_the_App_Store_Badge_LT_135x40

Žaidimų mokslo centras Berlyne – prisilietimas prie ateities

Praėjusią savaitę iš Creative City Berlin naujienlaiškio netikėtai sužinojau apie rugsėjį Berlyne atsidariusį Žaidimų mokslo centrą. Pažiūrėjau jų svetainę ir susidomėjau apsilankyt ir išbandyti šiuolaikinių interaktyvių technologijų.

Žaidimų mokslo centras įsikūręs nedidelėj patalpoj netoli Checkpoint Charlie adresu Charlottenstrasse 1, 10969 Berlin. Vieta nelabai aiški, teko pasiieškot su telefono žemėlapiu.

Pirmas eksponatas buvo Choosatron prietaisiukai su keturiais mygtukais, kurie ant čekio atkarpomis spausdina pasakojimą, priklausomą nuo paspaustų mygtukų. Kiekvienam žaidėjui išspausdinta istorija gaunas vis su kitokiais siužeto vingiais.

Kitas eksponatas buvo išplėstinės realybės smėlio dėžė, kuri tau bekasinėjant smėlį, iš viršaus projektuoja skirtingom spalvom pažymėtus gylius kaip topografiniame žemėlapyje.

Augmented Reality Sandbox

Palaikius atvirą delną virš kurios nors vietos, Kinect’o kamera ją atpažįsta ir ant smėlio pasipila virtualus vanduo.

Dar vienas įdomus eksponatas tame pačiame kambaryje – Reactable elektroninės muzikos kūrimo realiu laiku prietaisas.

Reactable

Ant apvalaus stalo pridėliota įvairių kubelių ir skridinėlių su įvairiom figūrom ir kiekvieno iš jų pozicija atsakinga už įvairias garsų savybes. Iš viršaus projektuojami sąryšiai tarp elementų. Kaitaliojant figūrų poziciją ar pasukimo kampą, keičiasi grojama muzika. Esu girdėjęs, kad Bjork yra koncertavusi su Reactable prietaisu.

Kitam kambary buvo keletas vizualizacijų valdomų per LEAP motion kontrolerį, kuris ore skanuoja tavo iškeltos rankos pirštų padėtį ir priklausomai nuo esamos pozicijos keičia vaizdą ekrane. Taip pat čia buvo viena vizualizacija valdoma balsu, kur kol skleidi į mikrofoną kokį nors nenutrūkstamą garsą, juodas taškas ekrane išsiskleidžia į įvairiausias bangas ir figūras. Dar viena 3D vizualizacija buvo ypatinga tuo, kad joje buvo galima per MIDI kontrolerį keist įvairius peizažo parametrus – kalnų aukštį, žolės aukštį, medžių storį, debesų tūrį ir t.t.

Trečiam kambary buvo dar keletas įdomių patirčių. Vienas iš jų buvo Nagual Dance programa.

Tavo kūno sąnarius filmuoja Kinecto kamera, atpažįsta kūno formas ir judesius, ir priklausomai nuo padėčių ore, kuriama muzika. Kaip tu pašoksi, taip tau sugros.

Šalia buvo eksponuojama virtualių avatarų sistema Facerig, kur trimatis paveiksliukas atkartoja veido mimikas.

Facerig

Trečiame kambaryje dar buvo keletas kitų eksponatų, iš kurių man patiko asteroidų šaudymo žaidimas valdomas akimis kur naudojama Tobii žvilgsnio sekimo sistema; šokinėjimo žaidimo valdymas paliečiant tikrą vazonėlyje augančią gėlę; ir vienmatis lygiais paremtas žaidimas, kuriame atkarpoje valdai žalią tašką ir reikia nugalėti judančius raudonus taškus.

Prieš išeinant iš žaidimų mokslo centro dar buvo galima išbandyti Oculus Rift virtualios realybės šalmą, tik prieš tai reikėjo pasirašyti, jog sutinki jį naudot ir kad suprantu, kad nuo jo gali supykinti ar suskausti galvą.

Oculus Rift

Per šalmą buvo rodomas 2 minučių dokumentinis filmas, filmuotas sferine kamera. Ir jo metu buvo galima sukinėtis į visas puses ir žiūrėt kaip atrodo vaizdas iš ten. Oculus Rift’ą praėjusiais metais nupirko Facebook’o kompanija, tai ateity galima tikėtis socialinių ryšių susiejimo su trimačiais pasauliais.

Centras labai patiko ir parekomenduočiau miesto svečiams tenais nueiti. Tikiuos, kad kada nors tenais arba kur kitur taip pat pavyks išbandyti Google Glass ir ką tik Pasaulyje pasirodžiusį Microsoft HoloLens.

Tokijas iš pirmo žvilgsnio

Į Tokiją nukeliaut ilgai norėjau dėl to, kad jis dažnai minimas tarp labiausiai pažengusių Pasaulio didmiesčių greta Niujorko, Londono, Paryžiaus ar Romos. Kelionę suplanavom pusmetį iš anksto ir nuskridom dviems savaitėms šią vasarą. Tai buvo mano pirmas apsilankymas tolimuosiuose rytuose ir daug kas, ką ten pamačiau, mane maloniai nustebino.

Tokijo bokštas naktį
Tokijo bokštas naktį

Iš vienos pusės Tokijas labai urbaninistinis: su gerai išvystyta transporto sistema, dangoraižiais, švieslentėm, naujausiom madom; iš kitos – labai tradicinis: su budistų šventyklom, tvarkingai prižiūrėtais parkais, nusistovėjusiom etiketo taisyklėm, mokyklinėm uniformom, kostiumuotais ofisų darbuotojais.

Japonai – mandagūs žmonės. Visad pasisveikinant, atsisveikinant ir padėkojant linkteli galvą. Per dvi savaites ir aš pradėjau galvą linkčiot. Nežiūrint į tai, kad Tokijuj gyvena virš dvylikos milijonų žmonių, gatvėse gana saugu palyginus su kitais Pasaulio didmiesčiais. Taip pat mieste nedaug elgetaujančių. Žmonės paslaugūs vieni kitiems. Beieškant viešbučio, viena japonė pasiteiravo, ko ieškom, ir nuvedė klaidingomis gatvelėmis reikiamu adresu. Kai klaidžiojom vienoj didelėj metro stoty, vienas praeivis pasisiūlė padėt ir 10 minučių vedė mus reikalingos platformos link. Kai valgėm vienoj lokalioj užkandinėj, savininkai pakalbino apie Europą ir gavom lauktuvių išsinešimui. Panašu, kad japonai vadovaujasi taisykle: elkis su kitais taip, kaip nori, kad su tavim elgtųsi.

Tokijuj daug šventyklų. Didžiausios jų yra Senso-ji šventykla Asakusa rajone netoli turgaus ir Meiji šventykla miške Shibuya rajone. Kadangi anksčiau budistų šventyklų nesam matę, tai buvo įdomu pažiūrėt, kaip žmonės elgiasi. Į pačios šventyklos vidų niekas nėjo, o tik meldėsi prie įėjimo. Į didelę smilkalinę žmonės smeigė smilkalus. Dar samčiais iš drakonų fontano sėmė vandenį ir skalavo burną ar šlakstėsi. Dar matėm būrimą iš lazdelių, kur iš dėžutės ištrauki lazdelę su numeriu, pagal numerį atidarai tam tikrą stalčiuką lentynoj ir iš ten pasiimi palinkėjimą ar atsakymą į tavo vidinius klausimus. Būčiau ir aš norėjęs pasiburt, bet lapukuose viskas buvo užrašyta hieroglifais. Ir dar matėm, kaip žmonės kabina ant medinių lentučių užrašytus savo norus, už kuriuos vėliau vienuoliai meldžiasi.

Rajonas Akihabara Tokijuj – Otaku subkultūros rojus. Otaku – tai mangos, anime ir kompiuterinių žaidimų mėgėjai. Akihabara rajone daug kompiuterinių žaidimų centrų ir pachinko lošimo automatų namų. Taip pat čia yra įsikūrę keletas Maid kavinių, kuriose klientus aptarnauja jaunos tarnaitėmis apsirengusios japonės.

Jei nori pamatyti šiuolaikinio gyvenimo, reikia apsilankyt Shibuya arba Shinjuku rajonuose. Ten pamatysi stilingo jaunimo lietingą dieną vaikščiojančių su permatomais skėčiais, akis margins švieslentės ir video reklamos (kartais ir su garsu), stebins nesibaigiančios žmonių minios Shibujos perėjoj. Japonai mėgsta karaoke. Karaokę pusvalandžiui išbandėm ir mes. Kiekviena lankytojų grupė gauna specialų kambarį su televizorium, mikrofonais ir garso aparatūra.

Papasakosiu šiek tiek apie naujoves. Keliuose telefonų prekybos centruose matėm dar prieš savaitę internete pristatytą robotuką Pepperį, su kuriuo galima pasišnekėti ir kuris reaguoja į tavo emocijas. Taip ir neišsiaiškinom, ar jis moka kalbėt angliškai, ar tik japoniškai. Visur mieste stovi gėrimų ir kartais užkandžių ir suvenyrų automatai. Vienos traukinių stoties požemiuose radom virtualią drabužių matavimosi kabiną, kurioje virtualiai matai ekrane, kaip atrodytų pasirinkti marškinėliai ant tavęs. Kadangi tai dar buvo naujas įrenginys, tai šalia jos susidomėjusius praeivius asistavo parduotuvės darbuotojas. Dar teko išbandyt būrimo iš delno automatą, kur įkiši ranką į statulos burną ir tau atspausdina porą lapukų su tavo gyvenimo aprašymu. Kas ten tiksliai – nežinau – gal kas moka japoniškai ir gali man išversti?

Tokijuj yra keletas vietų, iš kur miestą galima apžiūrėti iš viršaus. Didžiausią įspūdį paliko vaizdas iš Mori Art Muziejaus. Neblogas vaizdas ir iš Tokyo Sky Tree. Tokyo Metropolitan Government Ofise įėjimas nemokamas, bet naktį daug atspindžių languose ir nekokios gaunas nuotraukas.

Barų darbo valandos po vidurnakčio dažnai užrašomos kaip tos pačios paros tęsinys, pvz.: 11:00-25:00. Prie restoranų ir užkandinių dažnai reklamuojasi plastikinės maisto kopijos. Dažniausias patiekalas – ramen makaronų sriuba, o ne sušiai, kaip anksčiau galvojau. Prieš maistą visada gauni stiklinę vandens. Pavalgius susimokėti reikia kasoje prie išėjimo. Parduotuvėse ir užkandinėse visą kainą parodo kalkuliatoriuje. Iš keisto maisto, ką teko ragaut, tai buvo saldžių pupelių ledai, saldūs žalios arbatos kleckiukai ir marinuotas aštuonkojis.

Nežiūrint į tradicijas, Japonijoj vyksta ir globalizacija. Šen bei ten įsikūrę Starbuck’sai, H&M, Prada, Mc Donalds. Taip pat stovi Eifelio bokšto kopija (pavadinta Tokijo bokštu), amerikietiška laisvės statula. Yra Disneilandas ir nemažai Disnėjaus atributikos parduotuvių.

Traukinių stotyse ir kai kur šiaip mieste tualetai yra nemokami. Viešbučiuose ir kai kuriuose prekybos centruose jie netgi automatiškai čiurkšlele plaunantys antrą galą. Rūkyti mieste galima tik specialiose rūkymo zonose arba rūkymo vietose restoranuose. Šiukšlės rūšiuojamos.

Miesto traukiniai gan brangūs. Kai kuriose metro stotyse girdisi paukščiukų čiulbėjimas. Prieš įlipdami į traukinį visi sustoja į eiles prie kiekvienų traukinio durų. Transporte įsikabinimo rankenos iškabintos penkiomis eilėmis. Kas gauna sėdimą vietą, dažniausiai arba miega, arba varto mangos komiksus (knygos vartosi iš kitos pusės), arba žaidžia mobilius žaidimus.

Kur eisi šiandien?

Prieš metus su manimi sukontaktavo draugai iš Meno duobės blogo Gintarė ir Aleksandras, ir paklausė, ar nenorėčiau prisidėti prie projekto. Jie turėjo idėją tokios mobilios aplikacijos, kuri parodo, kas šiuo metu vyksta energingiausiam rytų Londono rajone – Shoreditch. Man ta idėja patiko ir laisvalaikiu pradėjom kurti tai, kas vėliau tais pačiais metais gimė kaip Haipas.

hypeapp

Šiuo metu yra parsisiųsta daugiau nei 20 tūkst. šios iPhone aplikacijos kopijų. Ir kiekvieną dieną apie 1000 naudotojų tikrina kaip praleist savo laisvalaikį, kad būtų smagu ir pilnavertiška. Kūrybinga Haipo komanda rekomenduoja, kokius vertingiausius renginius ir vietas aplankyt, kokias įdomiausias vietines žinias perskaityt, kokį naujausią gatvės meną ar urbanistines madas pamatyt.

Aplikacija naudinga ne tik žmonėm, kurie nori spontaniškai neplanuodami gerai praleist laiką, bet ir vietiniams verslams, kurie siekia sustiprinti ryšius su klientais ir padidinti prekės ženklo žinomumą. Haipas sujungia X kartą (mano amžiaus žmones) ir tūkstantmetinukus (mano jaunesnių brolių amžiaus jaunuolius) su vietinėm galerijom, barais, parduotuvėm, maistu, festivaliais, koncertais ir t.t.

Pagal statistiką, 83% tūkstantmetinukų yra miegoję su telefonu šalia lovos. Taip pat 25% išmaniųjų telefonų naudotojų nuo 18 iki 44 metų amžiaus sako, kad nebeatsimena, kada paskutinį kartą jų išmanusis nebuvo po ranka. Jauni žmonės (įskaitant mane :D ) kasdien naudoja išmaniuosius ne tik skambinimui ir SMSams, bet ir daugybei kitų dalykų, kaip pavyzdžiui žadintuvas, bevielio ryšio stotelė, el. paštas, susirašinėjimai, tvytinimas, feisbuko skaitymas, el. knygų skaitymas, selfių darymas Instagrame, prisičekinimas Foursquare, ir štai atsiranda nauja veikla – Haipinimas.

Šiandien yra ta diena, kai Haipas paleidžiamas dar dviejuose Londono rajonuose: Soho ir Camden. Įdomu, kaip viskas klostysis. Jei Haipas atkeliautų į tavo mėgstamą megapolį, kuriam rajone jis turėtų veikt?

Citata

Sunku išlikt optimistiškam šiom dienom, bet stengiuos, kiek galiu.

Gal šios gairės galėtų nuvesti į taiką ir geresnį vienas kito supratimą:

“Septynios mirtinos nuodėmės

Turtas be darbo
Malonumas be sąmoningumo
Mokslas be humaniškumo
Žinios be charakterio
Politika be principų
Komercija be moralės
Garbinimas be pasiaukojimo.”
― Mahatma Gandhi

Programavimas ir drugelio efektas

Stiprūs lyderiai daro didelę įtaką tiems, kurie jais pasitiki ir juos seka. Štai neseniai internete pasirodė JAV prezidento Barako Obamos įkvepianti kalba, kurioje visi jauni Jungtinių Valstijų gyventojai kviečiami mokytis programavimo.

– Vietoj to kad tik nusipirktum naują video žaidimą, – padaryk žaidimą! Vietoj to, kad tik parsisiųstum naujausią programėlę, – padėk ją kurti! Vietoj to, kad tik žaistum telefonu, – programuok jam! – sakė jis.

Ne paslaptis, kad JAV pirmauja kaip programinės įrangos gamintojai ir nori išlikti pirmaujančiose pozicijose.

Sulig programuotojų augimu, galime tikėtis, kad atsiras daugiau atvirojo kodo programų. Taigi kodo saugyklos kaip GitHub ir Bitbucket turėtų gauti dar daugiau programuotojų dėmesio. Neabejoju, kad programuotojų klausimų ir atsakymų svetainė Stackoverflow irgi sulauks dar didesnio populiarumo. Greičiausiai turėsim ir daugiau atviro kodo žaidimų ar jų komponentų. Pakeliui vystysis mobiliosios technologijos, robotika, daiktų internetas ir nešiojamieji prietaisai (pavyzdžiui, nešiojamosios apyrankės, skaičiuojančios tavo žingsnius ir sekančios miego kokybę, bei viešinančios tuos duomenis palyginimui internete).

Deja medalis turi dvi puses – kadangi programuotojų pasiūla didės, bėgant laikui turėtų sumažėti vidutinis programuotojo atlyginimas. Nors, spėju, gali būti ir taip, kad bus daug sričių, kurios tiesiog dar labiau kompiuterizuosis. Taigi bus ne tai kad paprasti teisininkai, gydytojai, santechnikai, vairuotojai, bet šių sričių specialistai mokantys užprogramuot tam tikrus pasikartojančius procesus jų sferoje (panašiai kaip kad dabar buhalteriai užprogramuoja Excel lentelių statistikas).

Progresyvių artėjančių 2014 metų ir šviesios ateities!

Ar turėtume siekti sėkmės, ar laimės?

Prisisotinęs pozityvių vibracijų iš lifehack.org, sudariau šituos du sąrašus.

Bangų nesustabdysi, bet gali išmokti slidinėti ant banglentės

Jei nori būti laimingas:

  • Padėk kitiems. Tai įprasmins tavo gyvenimą.
  • Turėk tikslus. Gyvenimas be tikslo yra beprasmis.
  • Šypsokis. Kai jautiesi gerai, – nusišypsai. Bet kai nusišypsai, tai irgi pradedi geriau jaustis.
  • Palaikyk romantinius santykius. Pasidalink laime su tuo, ką myli.
  • Pakankamai išsimiegok. Mažiausiai 6 valandos 15 minučių miego per naktį pagerins atmintį ir duos žvalumo.
  • Gyvenk arti darbo. Praleisk mažiau laiko kamščiuose ar viešo transporto spūstyse.
  • Džiaukis momentu. Daryk, ką darai, su džiaugsmu, ir gėrėkis dabartimi, kokią pasiekei.
  • Užsirašyk, kas gero tau nutiko. Praleistos dienos suteiks pasitenkinimo.
  • Padaryk ką nors naujo. Laikas nuo laiko išeik iš rutinos ir kirsk komforto zoną. Tai gyvenimui suteiks gyvybingumo.
  • Melskis arba medituok. Tai nuramina neramų protą.

Jei nori būti sėkmingas:

  • Kurk naudą kitiems. Žmonės bus dėkingi už tavo darbą.
  • Turėk viziją. Jei nori pasiekti progreso, turi turėti kryptį.
  • Prisitaikyk prie situacijos. Išmokstant naujų dalykų ir suvokiant viską didesniu mastu, reikia pritaikyt savo tikslus arba metodus jiems pasiekti.
  • Spręsk problemas kūrybingai. Taisyklės yra sukurtos tam, kad supaprastintų realybės supratimą. Deja šitas suvokimas yra visada ribotas, todėl kartais reikia sulaužyti taisykles ir sukurti naujas.
  • Būk aistringas. Aistra yra vidinė jėga, kuri stumia tave pirmyn.
  • Bendrauk su kitais sėkmingais žmonėm. Mokykis iš kitų ir dalinkis savo žiniomis su tais, kuriems jų reikia.
  • Valdyk laiką. Prioritetizuok užduotis ir išmok pasakyti NE žemo prioriteto veikloms.
  • Būk kantrus. Teks pralaimėti daugybę kartų, kol pasieksi sėkmę. Priimk tai. Kai nukrisi, atsikelk ir eik toliau.
  • Mažiau kalbų, daugiau darbų. Galėsi pakalbėt apie tai vėliau, kai padarysi (ir tai bus tavo marketingo dalis).

Sėkmė yra kažkas, kaip tave vertina kiti. Kokį tu įspūdį sudarai dėl savo darbų kitiems žmonėms. Kokį hierarchinį lygį pasieki savo pasirinktoj sferoj.

Žmogus gali tikėtis, kad tapęs sėkmingas pagaliau bus laimingas. Tačiau tas ne visada tiesa.

Laimingumas yra kaip jautiesi pats. Kitas negali įvertinti, ar tu esi laimingas. Gali tik spėlioti.

Būni laimingas, kai nejauti nerimo dėl tau svarbių dalykų. Arba kai pasieki kažką išsvajoto. Sulig kiekvienu pasiekimu, auga norai. Visada būna alkis kažkam geresniam negu turi.

Neleiskim pasiektai laimei stabdyti asmenybės tobulėjimo (neužmikim ant lauro lapų), bet tuo pačiu besiekdami tikslų nepamirškim pasidžiaugt dabartimi.

Galiausiai jei nori dar pozityvaus įkvėpimo, žvilgtelk į Jordžio tumblerį.

Kaip socialinė medija keičia mūsų gyvenimus ir verslus

Praėjusį šeštadienį per Berlyno Ilgąją Muziejų Naktį žmonės galėjo tvytinti apie muziejų patyrimus ir jų tvytai su specifiniais Hashtag’ais buvo rodomi dideliame ekrane ant Humboldt Box sienos. Tą naktį muziejai ir renginio organizatoriai pertvytino kai kurias žinutes, parodydami jas vėl ekrane. Tai vienas iš gerų pavyzdžių, kaip naudojama socialinė medija bendrauti su klientais ir reklamuoti idėjas, produktus ar paslaugas.

Žmonės mėgsta būti atviri vieni kitiems naudodami socialinę mediją, nes tokiu būdu jie jaučiasi kažko didesnio už save dalimi. Kartu su šituo atvirumu ateina ir atsakomybė tiek žmonėms, tiek verslams. Žmogaus arba verslo reputacija gali būti kurta metų metus ir sugriauta vos per kelias minutes. Eriq Qualman, knygos „Socialnomics“, kurią ką tik perskaičiau, autorius sako, kad mes neturim pasirinkimo ar naudotis socialine medija – klausimas yra, kaip gerai ja naudosimės. Kažkada taip mėgiami realybės šou buvo pakeisti realybės socialine medija. Dabar svarbu viskas apie mano draugus ir mano realybę. Dalinimasis informacija, naudojant socialinę mediją, padeda nedaryt to paties darbo, ką jau padarė kiti žmonės, iš naujo. Tai suteikia visuomenei efektyvumo.

Štai keletas įdomių faktų! Daugiau kaip pusė žmonių Pasaulyje yra jaunesni negu 30 metų ir 96% iš jų naudoja socialinius tinklus. Pagal naudojamumą socialinė medija iš pirmos vietos išstūmė pornografijos svetaines. Jungtinėse Amerikos Valstijose Facebook’e vyksta daugiau veiksmo per savaitę, negu Google. Jei Facebook būtų šalis, tai būtų trečioje vietoje pagal dydį po Kinijos ir Indijos. Kasdien Facebook’e parašomi 60 milijonų statuso žinučių. Antras pagal dydį paieškos variklis Pasaulyje yra YouTube. Šis blogas yra vienas iš daugiau kaip 200 milijonų blogų internete. Šiais laikais parduodama daugiau Kindle elektroninių knygų negu popierinių knygų. Štai svetainė, iliustruojanti, kiek visko įvyksta internete kiekvieną sekundę.

Kompanijos nebepaslėps savo trūkumų. Žmonės vis tiek pastebės ir kalbės apie juos. Kompanijos turi būti atviros klientams, dalyvauti pokalbyje ir pritaikyti produktą ar paslaugą pagal atsiliepimus. Tai teisingas būdas padidinti pardavimus. Kad laimėtum, reikia mokėti ir pralaimėti. “Fail forward, fail fast, fail better!” Taip pat kompanijos turi išnaudoti „Tomo Sojerio taktiką“ ir leist fanams prisidėti prie produkto, šou ar paslaugos reklamavimo. Negali daryti viso marketingo vienas. „Žodis iš burnos“ turi padaryt savo darbą. :cool:

Codemotion Berlyne 2013

Kolega Cati parekomendavo nueiti į Berlyne vyksiančią konferenciją „Codemotion“. Pasižiūrėjau programą ir apsilankiau. „Codemotion“ skelbiasi kaip renginys visoms programavimo kalboms ir platformoms. Mane sudomino interneto, mobiliųjų programėlių ir žaidimų kūrimo temos. Tuo pačiu metu paraleliai vyko po kelias prezentacijas. Pristatysiu jums man labiausiai patikusias.

codemotion

Soundcloud’o kūrėja Tiffany Conroy nagrinėjo klausimą, kada naudoti Ajax, o kada perkrauti puslapį. Remiantis github’o praktika, buvo prieita išvados: jeigu kontekstas keičiasi, tuomet jau reikia perkrauti puslapį. Nebent svetainėje reikia nenutrūkstamo veiksmo, kaip grojanti muzika ar pokalbiai realiu laiku.

Konferencijoj gavau dovanų knygutę „Mobile Developer’s Guide to the Galaxy“, kurią išleido kompanija „Enough Software“. Joje išvardinti skirtumai tarp mobilių platformų ir galimybės kurti joms. Iš esmės, galima kurti arba native programėles, arba internetines aplikacijas, arba hibridus, kurie naudoja interneto technologijas ir vidines telefono savybes. Mane labiausiai domino HTML5 naudojimas per PhoneGap, trigger.io arba Titanium. Bet technologijos tuo neapsiriboja – yra galimybė kurti tarpplatformines aplikacijas naudojant Java, C#, Flash ir kt. „Enough Software“ atstovas Robert Virkus savo prezentacijoj apie HTML5 naudojimą mobilioms programėlėms dėstė, kad plačiausiai naudojamas WebKit variklis dar turi įvairių skirtumų skirtingose naršyklėse. Ir paminėjo, kad geriau nebandyti mėgdžioti native patirčių, o vietoj to sukurti unikalų programėlės naudotojo interfeisą. Nes kad ir kiek naudotojo interfeisas panašus į vidinį telefono interfeisą, naršyklės galimybės yra riboto greičio ir naudojimo patirties skirtumas vis vien jausis.

Jan Krutisch savo prezentacijoj rodė kaip internetinėmis technologijomis jo sukurta programėle programuoti elektroninę muziką realiu laiku. Ta muzika nesigavo labai ypatinga, bet pats principas labai įdomus.

Massimo Banzi pasakojo, kad nuo vaikystės domėjosi kaip veikia radijas ir kiti prietaisai. Galų gale jis sukūrė Arduino schemą, kurią kūrybingi žmonės gali naudot apjungiant įvairius įvesties ir išvesties prietaisus, per daug neišmanant elektrotechnikos. Arduino plokštė tiesiog pasijungia per USB prie kompiuterio ir gali būti užprogramuota kaip nors elgtis. Vėliau kitoje prezentacijoje Thomas Gläser iš kompanijos „Envis Precisely“ parodė pavyzdžių, kur Arduino, mobilieji telefonai ar Kinect panaudojami kuriant interaktyvias patirtis muziejuose ar meno centruose.

Labiausiai man patiko Marco Casario iš kompanijos „Comtaste“ prezentacija apie prisitaikančių (responsive) interneto aplikacijų kūrimą HTML5 ir CSS3. Buvo struktūriškai pateikta informacija apie skirtingus svetainių, prisitaikančių prie ekrano dydžio, aspektus. Kas man buvo nauja – tai rem CSS matavimo vienetai, kurie reliatyvūs ne tėviniams elementams (kaip kad em), o šakniniam HTML elementui. Dar buvo pateikta, kad greitas mobilus puslapis turėtų pasikrauti iki 400 ms; jį galima vadinti normaliu, jei pasikrauna bent per pusantros sekundės. Dar sakė, kad jQuery Mobile kai kuriuose telefonuose parsinami 6 sekundes ir geriau jų nenaudot. Ir išvis jei reikia greičio, tai vietoj jQuery siūlė naudot Zepto karkasinę sistemą. Gerai būtų gaut skaidres.

Dar buvo įdomu pamatyti, kaip vyksta startuolių pristatymai gauti investavimą. Po tris minutes skirtingos jaunų žmonių komandos pristatinėjo savo projektus, paskui po tris minutes žiuri komentavo tuos projektus ir klausinėjo klausimų. Galiausiai žiūrovai balsavo už labiausiai patikusius projektus. Tarp startuolių pristatymų grojo gyva instrumentinė muzika.

gyva muzika codemotion

Tai toks renginys. Nepatiko, kad nebuvo telefono ryšio ir prezentacijų kambariuose neveikė WiFi (bent jau iš mano telefono), tai negalėjau bloginti realiu laiku. Ir nebuvo temų apie Django ir Python’ą. Tikėkimės, kitą kartą bus geriau :)

Susiję

Šioje planetoje gyvena 7 milijardai žmonių. Kiekvienas esame susiję su kiekvienu kitu per 6 pažinčių lygmenis. Knygoje „Connected“ rašoma, kad vienas kitam darome įtaką per tris lygmenis. Pažinčių tinklais persiduoda nuotaikos, nuomonės, poelgiai ir būdo bruožai. Pavyzdžiui, jei priaugsi svorio, tai labai tikėtina, kad tavo draugai, draugų draugai ir draugų draugų draugai irgi priaugs svorio. Kuo turi daugiau pažinčių, tuo lengviau iš jų gaut naudos – gaut naujausią aktualią informaciją, rast naują darbą, ar gyvenimo partnerį. Iš kitos pusės, buvimas pažinčių centre gali reikšti, kad greičiau užsikrėsi virusu.

Štai vieno iš autorių TEDo šneka apie socialinius tinklus:

Keletas įžvalgų iš minėtos knygos:

  • Politikai manipuliuoja socialiniais tinklais. Jie mėgsta fotografuotis, spausdami ranką kitiems įtakingiems žmonėms, tokiu būdu pasirodydami patys įtakingesniais.
  • Kiekvienas žmogus turi vidutiniškai 6 artimiausius draugus ir apie 150 pažinčių, kurias aprėpia žmogaus protas.
  • Nuoširdžiai tikintieji Dievą laiko savo draugu, ir tokiu būdu jie yra priartėję prie kitų tikinčiųjų per vienos pažinties lygmenį.
  • Žmonių grupės sudaro makroorganizmą, kuriam galioja visai kitos taisyklės, negu kiekvienam individui.

Skaitydamas šitą knygą prisiminiau savo pastebėjimą, kad dažnai baruose skirtingos žmonių grupės kalba apie tuos pačius dalykus. Vienas kažkur pasąmonėj išgirsta kokį raktažodį, ir tada užveda kalbą ta pačia tema. Kažkada su Mantu darėm eksperimentą – pašnekėjom bare nebeaktualia tema apie Obamą ir Bušą (beleką, bene tik kad paminėt jų vardus) ir palaukėm, kol gretimi staliukai pradės šnekėt apie tai. Kažkur po pusvalandžio šnekėjimo banga persidavė kitiems baro lankytojams.