Category Archives: LT

Lietuviški rašinėliai

Dabartizmas ir futurizmas

Prieš keletą metų teko dalyvauti tyrėjų nakty Vilniuje, kur apsilankiau psichologijos paskaitoj apie laiko perspektyvas. Paskaitoje buvo pristatytos psichologų Philip Zimbardo ir John Boyd apibrėžtos šešios laiko perspektyvos, pagal kurias žmonės suvokia savo gyvenimą: pozityvios praeities, negatyvios praeities, hedonistinės dabarties, fatalistinės dabarties, ateities tikslų ir transcendentinės ateities.

Frankfurt am Main

Pozityvios praeities perspektyva apibūdina žmones kurie nostalgiškai prisimena senus laikus, laikosi tradicijų, domisi šeimos geneologija, tautos kultūra. Negatyvios praeities perspektyvos žmonės negali pamiršt jiems padarytų skriaudų ar nuolat jaučia kaltę dėl padarytų klaidų, dažnai hiperbolizuoja neigiamus praeities įvykius, patirtas traumas, prievartą, smurtą ir pan. Hedonistinės dabarties perspektyva apibūdina žmones, kurie mėgaujasi šia minute ir siekia naujų pojūčių. Fatalistinės dabarties perspektyvos atstovai galvoja, kad viskas yra iš anksto nulemta ir nieko negalima pakeisti. Jie visiškai atsiduoda likimo rankoms ir į gyvenimą žvelgia ciniškai. Ateities tikslų perspektyva apibrėžia žmones, kurie užsibrėžia tikslų ir jų siekia, investuoja laiką ir pinigus į mokymąsi ir tam tikrą veiklą; dirba, kad gyvenime ko nors turėtų, dažniau tikrinasi sveikatą. Transcendentinės ateities perspektyva apibūdina žmones, kurie tiki gyvenimu po mirties ir stengiasi šį gyvenimą nugyventi kuo teisingiau, kad ateinančiame gautų kuo geresnes sąlygas.

Tikriausiai teisingiausia būtų visoms perspektyvoms skirti dėmesio vienodai. Bet aš pats save labiausiai pastatyčiau tarp hedonistinės dabarties ir ateities tikslų perspektyvų. Aš galvojų apie savo ir artimųjų ateitį, skiriu laiko savišvietai ir savęs ugdymui, domiuosi ateities technologijomis ir pasiekimais, lankausi technologiniuose susitikimuose ir konferencijose, tačiau tuo pat metu pasidžiaugiu ir dabartimi: pakeliauju, kartas nuo karto mėgaujuosi gurmanišku maistu, pažiūriu filmų, paskaitau knygų, naršau internetą.

Vis dėlto savęs pažinimas ir ugdymas ir suvokimas, kad pats esi atsakingas už tai, kaip tavo gyvenimas klostosi, yra tik pirmas žingsnis. Kitas žingsnis suvokus, kad pats esi savo gyvenimo kalvis, yra susiburti su kitais ir išmokti būti naudingam siekiant bendrų tikslų. Amerikos indėnai sakė, kad Pasaulyje reikia rūpintis septyniomis kartomis į priekį. Ar mūsų sprendimai šiandien duos naudos 140 metų ateityje?

Šiom dienom technologijos greitai tobulėja ir keičiasi ir pradeda galioti dėsniai, kurių anksčiau nebuvo ar kurie nebuvo akivaizdūs. Internetas paspartino inovaciją. Dabar dizaineriai ir inžinieriai be didelio biudžeto gali kurti prototipus, o tik paskui galvoti apie verslo modelį. Technologijos, tokios kaip internetas, įvairios aplikacijos, telefonai, planšetės, 3D spausdintuvai ir kt. yra įrankiai pasiekti didesnių tikslų.

Matematikos mokytojas Vytautas Miežys viename interviu apibūdino šiuolaikinį sėkmingumą šiomis savybėmis: adaptyvumas, iniciatyvumas, verslumas, ir gebėjimas greitai mokytis.

Jei nori ko nors išmokti, turi kada nors pradėti mokytis. Gali išbandyti 30 dienų išbandymą: vieną mėnesį kas dieną daryk kokį nors naują veiksmą (mokykis piešti, groti, naujos kalbos, treniruok kūną, laikykis specialios dietos ar kt.) ir jei nors vieną dieną praleidi, išbandymą kartok nuo pradžios. Neapsiribok išbandymais. Visada gyvenime mokykis iš kitų ir mokyk pats. Visi turi ką nors, iš ko galima pasimokyti. O ir Tavo paties patirtis bus naudinga besimokančiąjam. Edukacija yra tai, ką žmonės daro tau, o mokymasis yra tai, ką tu darai sau. Mums reikia abiejų.

Neseniai pasirodė žinia, kad nuo 2020 metų Suomijoje nebus mokoma atskirų dalykų, bet bus integruotos pamokos pagal temą. Pavyzdžiui pamokoje apie Europos Sąjungą bus mokoma užsienio kalbų, ekonomikos, geografijos ir istorijos. Panašu, kad šiais laikais tampa vis svarbiau turėti supratimą keliose srityse ir sugebėt migruot iš vienos srities į kitą. MIT Media Lab direktorius Joi Ito TED idėjų bloge rašo:

Mums reikia žmonių, kurie sulaužo ribas tarp disciplinų ir gali sklandžiai judėti tarp jų. Pasaulėžiūros ir struktūros yra tokios skirtingos tarp tradicinių disciplinų, kad jų praktikuotojams sunku susikalbėti. Anti-discipliniškumas turi globalią pasaulėžiūrą, kuri reiškia, kad galima tai, ką išmoksti vienoje disciplinoje, perkelti į kitą. Tai reiškia, kad gali ištraukti įžvalgas ir jas naudingai išversti kitiems. Kadangi disciplinos keičiasi ir iš naujo persikuria, ir kadangi Pasaulis tampa vis labiau sujungtas, tampa vis svarbiau sklandžiai judėti tarp šių skirtingų kalbų.

Čia Joi Ito prezentacija apie dabartizmą, kuris suvokiamas labiau iš ateities tikslų perspektyvos negu kaip hedonistinės dabarties perspektyvos:

Ohrwurm – kirminiukas, kuris moko muzikos natų

Yra toks vokiškas žodis, kuris neturi tiesioginio vertimo į kitas kalbas. Kalbu apie „Ohrwurm“, kuris tiesiogiai verčiasi kaip „ausies kirminas“, o reiškia muziką, kuri paklausius, įstringa galvoje ir groja be perstojo. Sklinda gandas, kad Ohrwurm’o galima atsikratyti tik jį pakeitus kitu. Štai čia ir pristatau žaidimą iPad’ui, pavadintą „Ohrwurm“, kurį neseniai papublikavau App Store.

„Ohrwurm“ yra klausos treniravimo žaidimas, kuris parodo, koks grožis yra muzika. Žaidimas lavina tonų suvokimą ir muzikinę atmintį. Kuo geriau žaidi žaidimą, tuo geresnė tavo absoliuti klausa, t.y. sugebėjimas priimti ir suvokti muzikinį garsą tarsi tai būtų kalba. Mokėjimas įvardinti natą iš klausos yra viena iš pagrindinių šio suvokimo savybių.

ipad_ohrwurm_menu

Žaidžiamumas toks: paklausai trumpą kelių natų melodiją ir tada ją turi atkartoti su klaviatūra. Kad būtų patogiau, aktyvuojami tik keli klavišai. Kol groji teisingai, progreso juostoje rodomas progresas. Iš viso yra 100 lygių, kuriuos reikia pereiti.

ipad_ohrwurm_level

Kartas nuo karto atrakinami prizai – įkvepiančios citatos.

ipad_ohrwurm_achievement

„Ohrwurm“ žaidimui žaisti internetas nereikalingas. Nėra nei įkyrių ištvermės (angl. „stamina“) limitų, nei reklamų. Susimoki tik vieną kartą, o žaidi kiek nori. Lavink savo klausos sugebėjimus ir leisk laiką smagiai!

Download_on_the_App_Store_Badge_LT_135x40


ATNAUJINTA. Dabar gali žaisti Ohrwurm per iPhone telefoną taip pat. Kad vartotojo sąsaja būtų truputį gyvesnė, pridėtos minimalistinės animacijos. Taip pat žaidimo simbolis padailintas. Oficialioje žaidimo svetainėje gali išbandyti savo sugebėjimus žaisti šitą žaidimą nemokamai. Tik tam reikės Chrome arba Safari naršyklės.

mirksintis kirminiukas

Žaidimų mokslo centras Berlyne – prisilietimas prie ateities

Praėjusią savaitę iš Creative City Berlin naujienlaiškio netikėtai sužinojau apie rugsėjį Berlyne atsidariusį Žaidimų mokslo centrą. Pažiūrėjau jų svetainę ir susidomėjau apsilankyt ir išbandyti šiuolaikinių interaktyvių technologijų.

Žaidimų mokslo centras įsikūręs nedidelėj patalpoj netoli Checkpoint Charlie adresu Charlottenstrasse 1, 10969 Berlin. Vieta nelabai aiški, teko pasiieškot su telefono žemėlapiu.

Pirmas eksponatas buvo Choosatron prietaisiukai su keturiais mygtukais, kurie ant čekio atkarpomis spausdina pasakojimą, priklausomą nuo paspaustų mygtukų. Kiekvienam žaidėjui išspausdinta istorija gaunas vis su kitokiais siužeto vingiais.

Kitas eksponatas buvo išplėstinės realybės smėlio dėžė, kuri tau bekasinėjant smėlį, iš viršaus projektuoja skirtingom spalvom pažymėtus gylius kaip topografiniame žemėlapyje.

Augmented Reality Sandbox

Palaikius atvirą delną virš kurios nors vietos, Kinect’o kamera ją atpažįsta ir ant smėlio pasipila virtualus vanduo.

Dar vienas įdomus eksponatas tame pačiame kambaryje – Reactable elektroninės muzikos kūrimo realiu laiku prietaisas.

Reactable

Ant apvalaus stalo pridėliota įvairių kubelių ir skridinėlių su įvairiom figūrom ir kiekvieno iš jų pozicija atsakinga už įvairias garsų savybes. Iš viršaus projektuojami sąryšiai tarp elementų. Kaitaliojant figūrų poziciją ar pasukimo kampą, keičiasi grojama muzika. Esu girdėjęs, kad Bjork yra koncertavusi su Reactable prietaisu.

Kitam kambary buvo keletas vizualizacijų valdomų per LEAP motion kontrolerį, kuris ore skanuoja tavo iškeltos rankos pirštų padėtį ir priklausomai nuo esamos pozicijos keičia vaizdą ekrane. Taip pat čia buvo viena vizualizacija valdoma balsu, kur kol skleidi į mikrofoną kokį nors nenutrūkstamą garsą, juodas taškas ekrane išsiskleidžia į įvairiausias bangas ir figūras. Dar viena 3D vizualizacija buvo ypatinga tuo, kad joje buvo galima per MIDI kontrolerį keist įvairius peizažo parametrus – kalnų aukštį, žolės aukštį, medžių storį, debesų tūrį ir t.t.

Trečiam kambary buvo dar keletas įdomių patirčių. Vienas iš jų buvo Nagual Dance programa.

Tavo kūno sąnarius filmuoja Kinecto kamera, atpažįsta kūno formas ir judesius, ir priklausomai nuo padėčių ore, kuriama muzika. Kaip tu pašoksi, taip tau sugros.

Šalia buvo eksponuojama virtualių avatarų sistema Facerig, kur trimatis paveiksliukas atkartoja veido mimikas.

Facerig

Trečiame kambaryje dar buvo keletas kitų eksponatų, iš kurių man patiko asteroidų šaudymo žaidimas valdomas akimis kur naudojama Tobii žvilgsnio sekimo sistema; šokinėjimo žaidimo valdymas paliečiant tikrą vazonėlyje augančią gėlę; ir vienmatis lygiais paremtas žaidimas, kuriame atkarpoje valdai žalią tašką ir reikia nugalėti judančius raudonus taškus.

Prieš išeinant iš žaidimų mokslo centro dar buvo galima išbandyti Oculus Rift virtualios realybės šalmą, tik prieš tai reikėjo pasirašyti, jog sutinki jį naudot ir kad suprantu, kad nuo jo gali supykinti ar suskausti galvą.

Oculus Rift

Per šalmą buvo rodomas 2 minučių dokumentinis filmas, filmuotas sferine kamera. Ir jo metu buvo galima sukinėtis į visas puses ir žiūrėt kaip atrodo vaizdas iš ten. Oculus Rift’ą praėjusiais metais nupirko Facebook’o kompanija, tai ateity galima tikėtis socialinių ryšių susiejimo su trimačiais pasauliais.

Centras labai patiko ir parekomenduočiau miesto svečiams tenais nueiti. Tikiuos, kad kada nors tenais arba kur kitur taip pat pavyks išbandyti Google Glass ir ką tik Pasaulyje pasirodžiusį Microsoft HoloLens.

Tokijas iš pirmo žvilgsnio

Į Tokiją nukeliaut ilgai norėjau dėl to, kad jis dažnai minimas tarp labiausiai pažengusių Pasaulio didmiesčių greta Niujorko, Londono, Paryžiaus ar Romos. Kelionę suplanavom pusmetį iš anksto ir nuskridom dviems savaitėms šią vasarą. Tai buvo mano pirmas apsilankymas tolimuosiuose rytuose ir daug kas, ką ten pamačiau, mane maloniai nustebino.

Tokijo bokštas naktį
Tokijo bokštas naktį

Iš vienos pusės Tokijas labai urbaninistinis: su gerai išvystyta transporto sistema, dangoraižiais, švieslentėm, naujausiom madom; iš kitos – labai tradicinis: su budistų šventyklom, tvarkingai prižiūrėtais parkais, nusistovėjusiom etiketo taisyklėm, mokyklinėm uniformom, kostiumuotais ofisų darbuotojais.

Japonai – mandagūs žmonės. Visad pasisveikinant, atsisveikinant ir padėkojant linkteli galvą. Per dvi savaites ir aš pradėjau galvą linkčiot. Nežiūrint į tai, kad Tokijuj gyvena virš dvylikos milijonų žmonių, gatvėse gana saugu palyginus su kitais Pasaulio didmiesčiais. Taip pat mieste nedaug elgetaujančių. Žmonės paslaugūs vieni kitiems. Beieškant viešbučio, viena japonė pasiteiravo, ko ieškom, ir nuvedė klaidingomis gatvelėmis reikiamu adresu. Kai klaidžiojom vienoj didelėj metro stoty, vienas praeivis pasisiūlė padėt ir 10 minučių vedė mus reikalingos platformos link. Kai valgėm vienoj lokalioj užkandinėj, savininkai pakalbino apie Europą ir gavom lauktuvių išsinešimui. Panašu, kad japonai vadovaujasi taisykle: elkis su kitais taip, kaip nori, kad su tavim elgtųsi.

Tokijuj daug šventyklų. Didžiausios jų yra Senso-ji šventykla Asakusa rajone netoli turgaus ir Meiji šventykla miške Shibuya rajone. Kadangi anksčiau budistų šventyklų nesam matę, tai buvo įdomu pažiūrėt, kaip žmonės elgiasi. Į pačios šventyklos vidų niekas nėjo, o tik meldėsi prie įėjimo. Į didelę smilkalinę žmonės smeigė smilkalus. Dar samčiais iš drakonų fontano sėmė vandenį ir skalavo burną ar šlakstėsi. Dar matėm būrimą iš lazdelių, kur iš dėžutės ištrauki lazdelę su numeriu, pagal numerį atidarai tam tikrą stalčiuką lentynoj ir iš ten pasiimi palinkėjimą ar atsakymą į tavo vidinius klausimus. Būčiau ir aš norėjęs pasiburt, bet lapukuose viskas buvo užrašyta hieroglifais. Ir dar matėm, kaip žmonės kabina ant medinių lentučių užrašytus savo norus, už kuriuos vėliau vienuoliai meldžiasi.

Rajonas Akihabara Tokijuj – Otaku subkultūros rojus. Otaku – tai mangos, anime ir kompiuterinių žaidimų mėgėjai. Akihabara rajone daug kompiuterinių žaidimų centrų ir pachinko lošimo automatų namų. Taip pat čia yra įsikūrę keletas Maid kavinių, kuriose klientus aptarnauja jaunos tarnaitėmis apsirengusios japonės.

Jei nori pamatyti šiuolaikinio gyvenimo, reikia apsilankyt Shibuya arba Shinjuku rajonuose. Ten pamatysi stilingo jaunimo lietingą dieną vaikščiojančių su permatomais skėčiais, akis margins švieslentės ir video reklamos (kartais ir su garsu), stebins nesibaigiančios žmonių minios Shibujos perėjoj. Japonai mėgsta karaoke. Karaokę pusvalandžiui išbandėm ir mes. Kiekviena lankytojų grupė gauna specialų kambarį su televizorium, mikrofonais ir garso aparatūra.

Papasakosiu šiek tiek apie naujoves. Keliuose telefonų prekybos centruose matėm dar prieš savaitę internete pristatytą robotuką Pepperį, su kuriuo galima pasišnekėti ir kuris reaguoja į tavo emocijas. Taip ir neišsiaiškinom, ar jis moka kalbėt angliškai, ar tik japoniškai. Visur mieste stovi gėrimų ir kartais užkandžių ir suvenyrų automatai. Vienos traukinių stoties požemiuose radom virtualią drabužių matavimosi kabiną, kurioje virtualiai matai ekrane, kaip atrodytų pasirinkti marškinėliai ant tavęs. Kadangi tai dar buvo naujas įrenginys, tai šalia jos susidomėjusius praeivius asistavo parduotuvės darbuotojas. Dar teko išbandyt būrimo iš delno automatą, kur įkiši ranką į statulos burną ir tau atspausdina porą lapukų su tavo gyvenimo aprašymu. Kas ten tiksliai – nežinau – gal kas moka japoniškai ir gali man išversti?

Tokijuj yra keletas vietų, iš kur miestą galima apžiūrėti iš viršaus. Didžiausią įspūdį paliko vaizdas iš Mori Art Muziejaus. Neblogas vaizdas ir iš Tokyo Sky Tree. Tokyo Metropolitan Government Ofise įėjimas nemokamas, bet naktį daug atspindžių languose ir nekokios gaunas nuotraukas.

Barų darbo valandos po vidurnakčio dažnai užrašomos kaip tos pačios paros tęsinys, pvz.: 11:00-25:00. Prie restoranų ir užkandinių dažnai reklamuojasi plastikinės maisto kopijos. Dažniausias patiekalas – ramen makaronų sriuba, o ne sušiai, kaip anksčiau galvojau. Prieš maistą visada gauni stiklinę vandens. Pavalgius susimokėti reikia kasoje prie išėjimo. Parduotuvėse ir užkandinėse visą kainą parodo kalkuliatoriuje. Iš keisto maisto, ką teko ragaut, tai buvo saldžių pupelių ledai, saldūs žalios arbatos kleckiukai ir marinuotas aštuonkojis.

Nežiūrint į tradicijas, Japonijoj vyksta ir globalizacija. Šen bei ten įsikūrę Starbuck’sai, H&M, Prada, Mc Donalds. Taip pat stovi Eifelio bokšto kopija (pavadinta Tokijo bokštu), amerikietiška laisvės statula. Yra Disneilandas ir nemažai Disnėjaus atributikos parduotuvių.

Traukinių stotyse ir kai kur šiaip mieste tualetai yra nemokami. Viešbučiuose ir kai kuriuose prekybos centruose jie netgi automatiškai čiurkšlele plaunantys antrą galą. Rūkyti mieste galima tik specialiose rūkymo zonose arba rūkymo vietose restoranuose. Šiukšlės rūšiuojamos.

Miesto traukiniai gan brangūs. Kai kuriose metro stotyse girdisi paukščiukų čiulbėjimas. Prieš įlipdami į traukinį visi sustoja į eiles prie kiekvienų traukinio durų. Transporte įsikabinimo rankenos iškabintos penkiomis eilėmis. Kas gauna sėdimą vietą, dažniausiai arba miega, arba varto mangos komiksus (knygos vartosi iš kitos pusės), arba žaidžia mobilius žaidimus.

Kur eisi šiandien?

Prieš metus su manimi sukontaktavo draugai iš Meno duobės blogo Gintarė ir Aleksandras, ir paklausė, ar nenorėčiau prisidėti prie projekto. Jie turėjo idėją tokios mobilios aplikacijos, kuri parodo, kas šiuo metu vyksta energingiausiam rytų Londono rajone – Shoreditch. Man ta idėja patiko ir laisvalaikiu pradėjom kurti tai, kas vėliau tais pačiais metais gimė kaip Haipas.

hypeapp

Šiuo metu yra parsisiųsta daugiau nei 20 tūkst. šios iPhone aplikacijos kopijų. Ir kiekvieną dieną apie 1000 naudotojų tikrina kaip praleist savo laisvalaikį, kad būtų smagu ir pilnavertiška. Kūrybinga Haipo komanda rekomenduoja, kokius vertingiausius renginius ir vietas aplankyt, kokias įdomiausias vietines žinias perskaityt, kokį naujausią gatvės meną ar urbanistines madas pamatyt.

Aplikacija naudinga ne tik žmonėm, kurie nori spontaniškai neplanuodami gerai praleist laiką, bet ir vietiniams verslams, kurie siekia sustiprinti ryšius su klientais ir padidinti prekės ženklo žinomumą. Haipas sujungia X kartą (mano amžiaus žmones) ir tūkstantmetinukus (mano jaunesnių brolių amžiaus jaunuolius) su vietinėm galerijom, barais, parduotuvėm, maistu, festivaliais, koncertais ir t.t.

Pagal statistiką, 83% tūkstantmetinukų yra miegoję su telefonu šalia lovos. Taip pat 25% išmaniųjų telefonų naudotojų nuo 18 iki 44 metų amžiaus sako, kad nebeatsimena, kada paskutinį kartą jų išmanusis nebuvo po ranka. Jauni žmonės (įskaitant mane :D ) kasdien naudoja išmaniuosius ne tik skambinimui ir SMSams, bet ir daugybei kitų dalykų, kaip pavyzdžiui žadintuvas, bevielio ryšio stotelė, el. paštas, susirašinėjimai, tvytinimas, feisbuko skaitymas, el. knygų skaitymas, selfių darymas Instagrame, prisičekinimas Foursquare, ir štai atsiranda nauja veikla – Haipinimas.

Šiandien yra ta diena, kai Haipas paleidžiamas dar dviejuose Londono rajonuose: Soho ir Camden. Įdomu, kaip viskas klostysis. Jei Haipas atkeliautų į tavo mėgstamą megapolį, kuriam rajone jis turėtų veikt?

Citata

Sunku išlikt optimistiškam šiom dienom, bet stengiuos, kiek galiu.

Gal šios gairės galėtų nuvesti į taiką ir geresnį vienas kito supratimą:

“Septynios mirtinos nuodėmės

Turtas be darbo
Malonumas be sąmoningumo
Mokslas be humaniškumo
Žinios be charakterio
Politika be principų
Komercija be moralės
Garbinimas be pasiaukojimo.”
― Mahatma Gandhi

Programavimas ir drugelio efektas

Stiprūs lyderiai daro didelę įtaką tiems, kurie jais pasitiki ir juos seka. Štai neseniai internete pasirodė JAV prezidento Barako Obamos įkvepianti kalba, kurioje visi jauni Jungtinių Valstijų gyventojai kviečiami mokytis programavimo.

– Vietoj to kad tik nusipirktum naują video žaidimą, – padaryk žaidimą! Vietoj to, kad tik parsisiųstum naujausią programėlę, – padėk ją kurti! Vietoj to, kad tik žaistum telefonu, – programuok jam! – sakė jis.

Ne paslaptis, kad JAV pirmauja kaip programinės įrangos gamintojai ir nori išlikti pirmaujančiose pozicijose.

Sulig programuotojų augimu, galime tikėtis, kad atsiras daugiau atvirojo kodo programų. Taigi kodo saugyklos kaip GitHub ir Bitbucket turėtų gauti dar daugiau programuotojų dėmesio. Neabejoju, kad programuotojų klausimų ir atsakymų svetainė Stackoverflow irgi sulauks dar didesnio populiarumo. Greičiausiai turėsim ir daugiau atviro kodo žaidimų ar jų komponentų. Pakeliui vystysis mobiliosios technologijos, robotika, daiktų internetas ir nešiojamieji prietaisai (pavyzdžiui, nešiojamosios apyrankės, skaičiuojančios tavo žingsnius ir sekančios miego kokybę, bei viešinančios tuos duomenis palyginimui internete).

Deja medalis turi dvi puses – kadangi programuotojų pasiūla didės, bėgant laikui turėtų sumažėti vidutinis programuotojo atlyginimas. Nors, spėju, gali būti ir taip, kad bus daug sričių, kurios tiesiog dar labiau kompiuterizuosis. Taigi bus ne tai kad paprasti teisininkai, gydytojai, santechnikai, vairuotojai, bet šių sričių specialistai mokantys užprogramuot tam tikrus pasikartojančius procesus jų sferoje (panašiai kaip kad dabar buhalteriai užprogramuoja Excel lentelių statistikas).

Progresyvių artėjančių 2014 metų ir šviesios ateities!

Ar turėtume siekti sėkmės, ar laimės?

Prisisotinęs pozityvių vibracijų iš lifehack.org, sudariau šituos du sąrašus.

Bangų nesustabdysi, bet gali išmokti slidinėti ant banglentės

Jei nori būti laimingas:

  • Padėk kitiems. Tai įprasmins tavo gyvenimą.
  • Turėk tikslus. Gyvenimas be tikslo yra beprasmis.
  • Šypsokis. Kai jautiesi gerai, – nusišypsai. Bet kai nusišypsai, tai irgi pradedi geriau jaustis.
  • Palaikyk romantinius santykius. Pasidalink laime su tuo, ką myli.
  • Pakankamai išsimiegok. Mažiausiai 6 valandos 15 minučių miego per naktį pagerins atmintį ir duos žvalumo.
  • Gyvenk arti darbo. Praleisk mažiau laiko kamščiuose ar viešo transporto spūstyse.
  • Džiaukis momentu. Daryk, ką darai, su džiaugsmu, ir gėrėkis dabartimi, kokią pasiekei.
  • Užsirašyk, kas gero tau nutiko. Praleistos dienos suteiks pasitenkinimo.
  • Padaryk ką nors naujo. Laikas nuo laiko išeik iš rutinos ir kirsk komforto zoną. Tai gyvenimui suteiks gyvybingumo.
  • Melskis arba medituok. Tai nuramina neramų protą.

Jei nori būti sėkmingas:

  • Kurk naudą kitiems. Žmonės bus dėkingi už tavo darbą.
  • Turėk viziją. Jei nori pasiekti progreso, turi turėti kryptį.
  • Prisitaikyk prie situacijos. Išmokstant naujų dalykų ir suvokiant viską didesniu mastu, reikia pritaikyt savo tikslus arba metodus jiems pasiekti.
  • Spręsk problemas kūrybingai. Taisyklės yra sukurtos tam, kad supaprastintų realybės supratimą. Deja šitas suvokimas yra visada ribotas, todėl kartais reikia sulaužyti taisykles ir sukurti naujas.
  • Būk aistringas. Aistra yra vidinė jėga, kuri stumia tave pirmyn.
  • Bendrauk su kitais sėkmingais žmonėm. Mokykis iš kitų ir dalinkis savo žiniomis su tais, kuriems jų reikia.
  • Valdyk laiką. Prioritetizuok užduotis ir išmok pasakyti NE žemo prioriteto veikloms.
  • Būk kantrus. Teks pralaimėti daugybę kartų, kol pasieksi sėkmę. Priimk tai. Kai nukrisi, atsikelk ir eik toliau.
  • Mažiau kalbų, daugiau darbų. Galėsi pakalbėt apie tai vėliau, kai padarysi (ir tai bus tavo marketingo dalis).

Sėkmė yra kažkas, kaip tave vertina kiti. Kokį tu įspūdį sudarai dėl savo darbų kitiems žmonėms. Kokį hierarchinį lygį pasieki savo pasirinktoj sferoj.

Žmogus gali tikėtis, kad tapęs sėkmingas pagaliau bus laimingas. Tačiau tas ne visada tiesa.

Laimingumas yra kaip jautiesi pats. Kitas negali įvertinti, ar tu esi laimingas. Gali tik spėlioti.

Būni laimingas, kai nejauti nerimo dėl tau svarbių dalykų. Arba kai pasieki kažką išsvajoto. Sulig kiekvienu pasiekimu, auga norai. Visada būna alkis kažkam geresniam negu turi.

Neleiskim pasiektai laimei stabdyti asmenybės tobulėjimo (neužmikim ant lauro lapų), bet tuo pačiu besiekdami tikslų nepamirškim pasidžiaugt dabartimi.

Galiausiai jei nori dar pozityvaus įkvėpimo, žvilgtelk į Jordžio tumblerį.

Kaip socialinė medija keičia mūsų gyvenimus ir verslus

Praėjusį šeštadienį per Berlyno Ilgąją Muziejų Naktį žmonės galėjo tvytinti apie muziejų patyrimus ir jų tvytai su specifiniais Hashtag’ais buvo rodomi dideliame ekrane ant Humboldt Box sienos. Tą naktį muziejai ir renginio organizatoriai pertvytino kai kurias žinutes, parodydami jas vėl ekrane. Tai vienas iš gerų pavyzdžių, kaip naudojama socialinė medija bendrauti su klientais ir reklamuoti idėjas, produktus ar paslaugas.

Žmonės mėgsta būti atviri vieni kitiems naudodami socialinę mediją, nes tokiu būdu jie jaučiasi kažko didesnio už save dalimi. Kartu su šituo atvirumu ateina ir atsakomybė tiek žmonėms, tiek verslams. Žmogaus arba verslo reputacija gali būti kurta metų metus ir sugriauta vos per kelias minutes. Eriq Qualman, knygos „Socialnomics“, kurią ką tik perskaičiau, autorius sako, kad mes neturim pasirinkimo ar naudotis socialine medija – klausimas yra, kaip gerai ja naudosimės. Kažkada taip mėgiami realybės šou buvo pakeisti realybės socialine medija. Dabar svarbu viskas apie mano draugus ir mano realybę. Dalinimasis informacija, naudojant socialinę mediją, padeda nedaryt to paties darbo, ką jau padarė kiti žmonės, iš naujo. Tai suteikia visuomenei efektyvumo.

Štai keletas įdomių faktų! Daugiau kaip pusė žmonių Pasaulyje yra jaunesni negu 30 metų ir 96% iš jų naudoja socialinius tinklus. Pagal naudojamumą socialinė medija iš pirmos vietos išstūmė pornografijos svetaines. Jungtinėse Amerikos Valstijose Facebook’e vyksta daugiau veiksmo per savaitę, negu Google. Jei Facebook būtų šalis, tai būtų trečioje vietoje pagal dydį po Kinijos ir Indijos. Kasdien Facebook’e parašomi 60 milijonų statuso žinučių. Antras pagal dydį paieškos variklis Pasaulyje yra YouTube. Šis blogas yra vienas iš daugiau kaip 200 milijonų blogų internete. Šiais laikais parduodama daugiau Kindle elektroninių knygų negu popierinių knygų. Štai svetainė, iliustruojanti, kiek visko įvyksta internete kiekvieną sekundę.

Kompanijos nebepaslėps savo trūkumų. Žmonės vis tiek pastebės ir kalbės apie juos. Kompanijos turi būti atviros klientams, dalyvauti pokalbyje ir pritaikyti produktą ar paslaugą pagal atsiliepimus. Tai teisingas būdas padidinti pardavimus. Kad laimėtum, reikia mokėti ir pralaimėti. “Fail forward, fail fast, fail better!” Taip pat kompanijos turi išnaudoti „Tomo Sojerio taktiką“ ir leist fanams prisidėti prie produkto, šou ar paslaugos reklamavimo. Negali daryti viso marketingo vienas. „Žodis iš burnos“ turi padaryt savo darbą. :cool:

Codemotion Berlyne 2013

Kolega Cati parekomendavo nueiti į Berlyne vyksiančią konferenciją „Codemotion“. Pasižiūrėjau programą ir apsilankiau. „Codemotion“ skelbiasi kaip renginys visoms programavimo kalboms ir platformoms. Mane sudomino interneto, mobiliųjų programėlių ir žaidimų kūrimo temos. Tuo pačiu metu paraleliai vyko po kelias prezentacijas. Pristatysiu jums man labiausiai patikusias.

codemotion

Soundcloud’o kūrėja Tiffany Conroy nagrinėjo klausimą, kada naudoti Ajax, o kada perkrauti puslapį. Remiantis github’o praktika, buvo prieita išvados: jeigu kontekstas keičiasi, tuomet jau reikia perkrauti puslapį. Nebent svetainėje reikia nenutrūkstamo veiksmo, kaip grojanti muzika ar pokalbiai realiu laiku.

Konferencijoj gavau dovanų knygutę „Mobile Developer’s Guide to the Galaxy“, kurią išleido kompanija „Enough Software“. Joje išvardinti skirtumai tarp mobilių platformų ir galimybės kurti joms. Iš esmės, galima kurti arba native programėles, arba internetines aplikacijas, arba hibridus, kurie naudoja interneto technologijas ir vidines telefono savybes. Mane labiausiai domino HTML5 naudojimas per PhoneGap, trigger.io arba Titanium. Bet technologijos tuo neapsiriboja – yra galimybė kurti tarpplatformines aplikacijas naudojant Java, C#, Flash ir kt. „Enough Software“ atstovas Robert Virkus savo prezentacijoj apie HTML5 naudojimą mobilioms programėlėms dėstė, kad plačiausiai naudojamas WebKit variklis dar turi įvairių skirtumų skirtingose naršyklėse. Ir paminėjo, kad geriau nebandyti mėgdžioti native patirčių, o vietoj to sukurti unikalų programėlės naudotojo interfeisą. Nes kad ir kiek naudotojo interfeisas panašus į vidinį telefono interfeisą, naršyklės galimybės yra riboto greičio ir naudojimo patirties skirtumas vis vien jausis.

Jan Krutisch savo prezentacijoj rodė kaip internetinėmis technologijomis jo sukurta programėle programuoti elektroninę muziką realiu laiku. Ta muzika nesigavo labai ypatinga, bet pats principas labai įdomus.

Massimo Banzi pasakojo, kad nuo vaikystės domėjosi kaip veikia radijas ir kiti prietaisai. Galų gale jis sukūrė Arduino schemą, kurią kūrybingi žmonės gali naudot apjungiant įvairius įvesties ir išvesties prietaisus, per daug neišmanant elektrotechnikos. Arduino plokštė tiesiog pasijungia per USB prie kompiuterio ir gali būti užprogramuota kaip nors elgtis. Vėliau kitoje prezentacijoje Thomas Gläser iš kompanijos „Envis Precisely“ parodė pavyzdžių, kur Arduino, mobilieji telefonai ar Kinect panaudojami kuriant interaktyvias patirtis muziejuose ar meno centruose.

Labiausiai man patiko Marco Casario iš kompanijos „Comtaste“ prezentacija apie prisitaikančių (responsive) interneto aplikacijų kūrimą HTML5 ir CSS3. Buvo struktūriškai pateikta informacija apie skirtingus svetainių, prisitaikančių prie ekrano dydžio, aspektus. Kas man buvo nauja – tai rem CSS matavimo vienetai, kurie reliatyvūs ne tėviniams elementams (kaip kad em), o šakniniam HTML elementui. Dar buvo pateikta, kad greitas mobilus puslapis turėtų pasikrauti iki 400 ms; jį galima vadinti normaliu, jei pasikrauna bent per pusantros sekundės. Dar sakė, kad jQuery Mobile kai kuriuose telefonuose parsinami 6 sekundes ir geriau jų nenaudot. Ir išvis jei reikia greičio, tai vietoj jQuery siūlė naudot Zepto karkasinę sistemą. Gerai būtų gaut skaidres.

Dar buvo įdomu pamatyti, kaip vyksta startuolių pristatymai gauti investavimą. Po tris minutes skirtingos jaunų žmonių komandos pristatinėjo savo projektus, paskui po tris minutes žiuri komentavo tuos projektus ir klausinėjo klausimų. Galiausiai žiūrovai balsavo už labiausiai patikusius projektus. Tarp startuolių pristatymų grojo gyva instrumentinė muzika.

gyva muzika codemotion

Tai toks renginys. Nepatiko, kad nebuvo telefono ryšio ir prezentacijų kambariuose neveikė WiFi (bent jau iš mano telefono), tai negalėjau bloginti realiu laiku. Ir nebuvo temų apie Django ir Python’ą. Tikėkimės, kitą kartą bus geriau :)