Kadais paskendęs aukštoje temperatūroje svaigau košmarus. Vienas iš jų buvo apie daugialypiškumą. Kokią ketvirtą nakties tai, ką aš savyje laikiau vientisu, išsiskirstė į keturias atskiras paralelines dalis ir vienu metu varčiaus beprakaituodamas ir bandžiau visas tas dalis suvokt ir aprėpt, bet sąmonė neleido. Vietos neradau, sukdamasis nuo vieno šono, ant kito, bet niekaip nebesulipdžiau romantinio idealisto, paleistuvio nuotykiautojo, menininko sieloj ir nuobodaus programuotojo.
Mokiaus univiere, kad žmogaus vaizdinio suvokimą būtų galima suskaidyti į keletą rūšių:
- Koks tu esi iš tikrųjų.
- Kokį tu save matai.
- Kokį tave mato kiti.
- Kokį tavo manymu tave mato kiti.
Dar pridėčiau:
- Kokį kitų manymu tu save matai.
- Kokį kitų manymu tu manai, kad kiti tave mato.
Pasvajok! Niekam nesi tiek įdomus, nebent sau pačiam… 
Iš esmės, reiktų suvokti, kad tai, kaip save jauti, kaip save vaizduoji ir koks kitiems atrodai iš šalies – yra skirtingi įvaizdžiai.
Iš vaikystės prisimenu Mindaugą iš seno kiemo. Jis buvo pirmas mano gyvenime sutiktas žmogus, kuris su manim ir kitais draugais bendravo kitaip negu su tėvais ar draugų tėvais. Prie draugų buvo išdykęs neklaužada, o namie pavyzdingas mandagus sūnus. Ar tai dviveidiškumas, ar tiesiog integracija?
Moralinės normos nuo mažens moko, kad visada reikia būti savimi, ir tai priešpastatoma veidmainystei. Deja tiesiogiai buvimas savimi reiškia, kad lieki toks, prie kokio tavęs kiti priprato ir nesikeiti su visais savo trūkumais, nesugebėjimais, visom neigiamom savybėm. O ką jeigu įmanoma būti savimi visą laiką netgi būnant skirtingam tarp skirtingų žmonių? O ką jei būti savimi nėra svarbu?
- Kuris iš mano įvaizdžių tikrasis? – kažkada svarstė Justė.
- Tu esi tikra su visais savo įvaizdžiais! – pabrėžiau aš.
Kažkoks rašytojas Kurtas Vonnegutas yra parašęs:
Mes esame, kuo apsimetame…
Kitaip sakant,
Falsifikuok, kol pavyks iš tikrųjų.
Iš esmės, galime būti bet kuo, kuo tik panorėsim, tereikia į tai įdėt darbo (na gal tik vieni žmonės gabesni išsipildyt vienus norus, kiti – kitus).
Kodėl reikia mokėt keistis? Ogi dėl pripažinimo žmonių grupėse, kurios tau svarbios. Niekas nemėgsta būti atstumtas. Net ir išstumtieji iš masių, būriuojasi į atstumtųjų draugų būrelį.
Alternatyva irgi priklauso grupėms. Ir apskritai – masės ir alternatyva yra dvi supriešintos grupės, kurias taip lengviau suvokt paviršutiniškai mąstantiems. Pasaulyje daug subkultūrų ir vienas žmogus gali priklausyt kelioms iš jų. Net jei jautiesi originalus individualistas, tu vis vien priklausai grupei originalių individualistų, vaikščiojančių šia planeta kažkur tarp 6 milijardų žmonių. Buvimas anonimu irgi yra vienas iš įvaizdžių.
Per Rocío gimtadienį vos ne vienbalsiai pastebėjom:
Net jeigu šeštadienio vakarais niekur neini iš namų, vienas verkdamas apie savo apgailėtiną gyvenimą, tu priklausai grupei žmonių, kurie šeštadieniais niekur neina iš namų, verkdami apie savo apgailėtiną gyvenimą.
Priklausomybės vienoms ar kitoms grupėms apibrėžia žmogaus identitetą. Aš esu lietuvis, hakeris, blogeris, riedutininkas, nenusisekęs žaidimų kūrėjas, tūsovčikas, darboholikas, keliautojas, menininkas, aristokratas… Nes esu iš Lietuvos, kaip ir kiti hakeriai nuolat galvoju apie saugumo skyles, gyvenu blogosferoje, priklausiau Vilniaus riedutininkų klubui, ir t.t.
Žmogus priklausydamas vienai ar kitai grupei, automatiškai užsideda sau etiketę, kurią kiti žmonės gali nepalankiai interpretuot.
Mes esame, kuo apsimetame, todėl turime atidžiai pasirinkt kuo apsimetame.
Kai atsirado internetas ir socialiniai tinklai, savo paties prekinio ženklo kūrimas tapo prieinamas kiekvienam – ne tik įžymybėms. Priklausomai nuo to, kaip save pateiki internete, tau gali sektis arba nesisekt darbuose ir asmeniniame gyvenime (nors iš esmės, ir iki interneto žmonėms rūpėjo, kaip kiti žmonės juos priims). Norint pritapt vienoj ar kitoj grupėj, reikia integruotis. Reikia išsiaiškint kontekstą, prie jo pritapt ir pagal kontekste dalyvaujančių žmonių vertybes rast būdą, kaip tame kontekste išsiskirt, kad pasiektum tai, ko nori.
Pavyzdžiui, programuotojų forume tinka užmegzt temą apie projektavimo šablonus, keliautojų būry tinka pasakoti apie šiurpius tranzavimo nuotykius, riedutininkams tinka parodyt naują išmoktą triuką, pasimatymo metu tinka pasinert į flirto ir intymumo ekstazę… Bet dažniausiai netinka viską sumaišyt. Viskam yra savo vieta ir laikas. Visose žmonių grupėse yra savi kontekstai ir prie jų reikia prisiderint, nebent tavo tikslas yra radikaliai išsiskirti, kad visi apie tave kurį laikų kalbėtų (kol neatsibosi su savo išsišokimais).
Taigi visi mes patenkam į statistiką. Verslai tai panaudoja, ieškodami tikslinių grupių. Tik va jiems nereik pamiršt, kad ne visada teisinga į tikslines grupę įtraukti visą žmogų. Tik tam tikros žmogaus veiklos sritys susijusios su tam tikra nagrinėjama sritimi patenka į tikslinę grupę. Ir tos dalys laikui bėgant keičiasi.
Pavyzdžiui, jei matuosim laiku, tai galima būtų sakyt, kad aš esu 5% klubintojo, 12% internetinio socializuotojo, 27% programuotojo, 33% miegotojo(1), likę 23% spontaniškiems užmojams ir buičiai. Taigi mano laiko paskirstymas tam tikroms veikloms šiuo metu yra toks, bet jis skiriasi nuo to, koks jis buvo anksčiau ir koks bus ateity ir nebūtinai pagal tam tikram amžiui priimtiną veiklą, bet pagal pomėgius ir prioritetus supančioj aplinkoj.
Kalbant apie socialinius tinklus internete, yra svarbu
- suteikt galimybes žmonėms grupuotis pagal pomėgius.
- suteikt galimybes neprileist vienos grupės žmonių prie informacijos, skirtos kitai grupei.
Pats lyg ir būčiau už visos informacijos atvirumą, bet tada prisimenu pavyzdį prezentacijoj apie tai, kad galbūt jauna mokytoja iš Niujorko nenorėtų, kad jos draugų gėjų pašėlusių vakarėlių nuotraukas matytų nepilnamečiai mokiniai ar jų tėvai. Taigi, kiekvienas turi turėt galimybę pasirinkt, kiek jis nori būti kam viešas.
Gali į kitą arba save pažvelgt kaip į atskiras dalis arba kaip į visumą, arba kaip į visumos dalį, ir visaip būsi teisus. Kitas klausimas – kokiais tikslais tai panaudosi?
(1) Eilinį kartą pareiškiu pasipiktinimą, kad trečdalį gyvenimo praleidžiu miegais! Ir kodėl gyvi organizmai taip neefektyviai sutverti!? Gi tiek daug įdomaus būtų įmanoma nuveikt per tą laiką! Beje Berlyne kur ne kur gali rast ant sienų išpurkštą užrašą: „Miegas yra komercinis“. Bet čia nukrypau nuo temos..
Loading ...
