Tag Archives: provokacija

Pasaka apie tai, kaip individai tampa statistika

Šiandien po šeštadieninio apsipirkimo vakarieniavau KFC. Beapgraužinėdamas paskutinį kauliuką, susimąsčiau: „Mes ne tik ėdame kažkada buvusį gyvą sutvėrimą, bet dargi ir neatpažįstame, ar to paties individo koją ar sparną suvalgėme, ar jau kito. Kuo skiriasi vienos asmenybės skonis nuo kitos? Kaip jaustis kiekvienam vargšui viščiukui, kurį taip suniekina? Kaip pasijustų tavo katė ar šuo!? Šitaip individai tampa statistika!“

Liaudies išmintis

Pacman vs. Human

Sakoma, kad kompiuteriniai žaidimai daro blogą įtaką vaikams. Nesąmonė (© Asta)! Jei tai būtų tiesa, tuomet PacMan’o karta mėgtų lindėt tamsiuose kambariuose, valgytų tabletes ir klausytųsi daug elektroninės muzikos.

Stiklainės

Nori nustebinti draugą/draugę? Nori neįprastai perteikti gudrią mintį? Patinka patogūs daiktai? Tau rūpi gyvenimo kokybė? Įnešk į kasdienybę kūrybingumo! Susikurk sau stiklinę (marškinėlius, lempą, plakatą, laužą ar bet ką kitą)!

Stiklainės

Kai kažkada per psichologijos paskaitą pasakė, kad kūryba yra originalus žinomų dalykų išdėliojimas, buvau gerokai pasipiktinęs. „Juk tikroji kūryba ateina iš įkvėpimo, o ne iš žinomų dalykų eksperimentinio konstravimo“ – tuomet pagalvojau. O dabar jau sutinku, kad tas įkvėpimas ateina ne iš kur kitur, o iš savo paties įspūdžių; iš dalykų, kurie yra ar tampa žinomi. Kartais kūryba būna tiesiog klaidingas realybės interpretavimas – kažko nesupranti, nori sau paaiškint ir tada sukuri paaiškinimo interpretaciją tais žodžiais, vaizdais ar garsais, kuriais moki. O šiaip kūryba gali būti ir pritempta tiesiogiai, kitaip nei įprasta išdėliojant žinomus faktus, pavyzdžiui šiandien bedarydamas programavimo pertraukėlę, parašiau ant poprieriaus žodį „if“ rašytinėm raidėm, bet kad būtų neįprasčiau, „f“ raidės lankelį prikabinau prie „i“, o „i“ tašką įgrūdau į „f“ kilpą. Štai tau ir kūryba!

O dabar prie reikalo! Va jau porą mėnesių man galvoj knibždėjo pasigamint unikalias stiklines. Mąsčiau apie atvaizdus, dekoravimą, atlikimo būdą, materiją ir galų gale iš skirtingų gyvenime matytų idėjų sulipdžiau rezultatą, kuris pavaizduotas aukščiau nuotraukoje. Tai stiklinės iš stiklainių, ant kurių šonų puikuojasi kaukolės su pypkėm ir grasinantys užrašai.

„Psychas :D“ – toks buvo pirmasis RQ įspūdis apie nupasakotą mano kūrinį.

Kad kūryba būtų prasminga, ji turi pernešti žinią arba suteikt funkcionalumą. Šitos stiklinės perduoda dvi žinias: „tai ką geri, gali apnuodyti tavo organizmą“ ir tradicinis „rūkymas žudo“. Negana to, stiklinė suteikia portabilumo funkciją – jei skubi į paskutinį traukinį, gali nespėtą išgerti gėrimą užsisukti dangteliu ir išsinešti. Dekoravimui pasirinktas stilizavimas suapvalintų stačiakampių link, kad paveikslėlis ir šriftas labiau prisiderintų prie stiklainio formos. Papildomą šokiravimo įspūdį sudaro faktas, kad stiklinė yra nors ir su paveikslėliu, bet vis tas pats stiklainis (asociacijos su tarybiniais filmais apie alkoholikus), bei tai, kad stiklinė perteikia antireklaminę žinią (asociacijos su „negerk iš avies pėdos – avinėliu pavirsi“). Tokiu būdu stiklinė pastoviai primena jausti saiką. Be to stiklinės puikiai tinka išbandyti svečių atvirumo/susikaustymo lygį ir humoro jausmą.

Už prisidėjimą prie galutinio produkto idėjine prasme, esu dėkingas Viktorijai iš Miunsterio, buitinio dizaino firmai „Propaganda“, Lucida Console šrifto kūrėjams ir visiems palaikiusiems morališkai. Aplodismentai. Uždanga nusileidžia.

Tik suaugusiems: apkvaišusi kultūra

Svaiginimasis – tai žaidimas su savo organizmu. Naujos patirtys, prasiblaškymas nuo nuobodžios rutinos, neįtikėtini vaizduotės sugeneruoti vaizdiniai, ir momentiškai lengvas santykių su aplinkiniais vystymasis nepastebimai tave uždaro į dėžutę. Netrukus kitokio gyvenimo jau nebeįsivaizduoji – o tai ką dar būtų galima veikt laisvalaikiu?

Fear and Loathing in Las Vegas

Viena protinga draugė sako:

O kuom narkotikas geresnis ar blogesnis už alkoholį? Man rodos, juos vartojame, iš tiesų, dėl tų pačių priežasčių, o kad įstatymas leidžia gerti, tai alkoholio vartojimas nuo to netampa „geresnis“ už narkotikus.

Apskritai, ar tai būtų narkotikai, ar alkoholis, tai yra pirmiausiai stimuliantai, o tik nuo žmogaus pasirinkimo priklauso, kokiomis priemonėmis jis atsipalaiduoja ar save stimuliuoja…

Taigi taigi, narkotiniais produktais galime vadinti ne tik marihuaną, visokius grybus, tabletes, miltelius ar injekcijas, bet ir alkoholį, tabaką, kavą, energetinius gėrimus. Net ir seksas tam tikra prasme narkotinis. Bet toliau rašydamas apsiribosiu tuo, kas daugumoj šalių uždrausta pagal įstatymą.

Panelė balta suknele priėjo prie kinietės, pabučiavo jąją į lūpas ir tada kinietė iš po suknele paslėptos diržinės piniginės ištraukė baltasuknei maišelį su baltais milteliais. Abiems gerai. Kinietė gauna švelnumo, kurio jai nesiūlo vaikinai, o panelė balta suknele gauna tai, be ko jau nebeįsivaizduoja normalaus vakarėlio.

– Anksčiau jie tai darydavo tualetuose – apie čia pat viešai vykstantį miltelių uostymą stebėjosi netoliese su vaikinu sėdinti prakauli ilganosė.

Kaip atpažinti vartotojus? Tipiniai vartotojai būna apsirengę emo stiliumi. Panos – tamsiais džinsais ar pėdkelnėm ir gėlėtomis suknėmis, platėjančiomis nuo ten, kur baigiasi krūtys ir prasideda liemuo, arba sijonais užtemtais iki pažastų. Vaikinai – labai aptemptais džinsais su kiek pažemintu klynu ir kokiu nors pilku bliuzonu su kapišonu. Avi jie dažniausiai Chuck Taylor All-Stars tipo sportbačius. O šukuosenos būna asimetriškos, poilgės, bet plaukai neilgesni nei iki pečių.

– Visi Berlyne pučia. Kiek pasikalbu, visi pučia. – išsišiepęs pasakoja filosofijos studentas, andegraundinių vakarėlių organizatorius.

Kai turėjau kiek ilgesnius plaukus ir kaip nuolatos dirbančiam priklausančius pajuodusius paakius, prie manęs klubuose dažnai prieidavo žmonės ir klausdavo:

– Gal turi? Gal žinai, kur gaut žolės? Gal parduodi ką nors?

Kaip atpažinti tiekėjus? Tipiniai tiekėjai būna įgudę vartotojai. Klubuose tai dažniausiai būna porelė. Labai tranki tūsinga seksualiai apsirengusi panelė, pilna energijos, judanti per visą šokių salę ir kalbinanti visus šokančius bei pati belaukianti užkalbinimų. Ir vaikinukas, ramiai stebintis viską iš šalies. Vaikinas gali būti banglas, o gali – morozas, bet pagrindinis išskiriantis bruožas yra pajuodę paakiai ir bendras organizmo išsekimas.

Narkotikų galima gaut ne tik klubuose, bet ir po atviru dangum. Tuomet tiekėjai kiek kitokie.

– Gal reikia žolės? Ne? Heroino? – priėjo prie manęs pilkas turkas.

– Aš „Ėdelvais“ ieškau. Gal žinot, kur yra?

– Kas kas?

– „Ėdelvais“. Kavinė tokia. Ten susitikimą turiu.

– Cha cha. Kavinė. Eik eik. Kavutės pagerk.

Socialiniuose tinkluose žmonės viešai prisipažįsta, kad vartoja narkotikus ar kitus svaigalus, kad išsivaduotų iš kompleksų. Trumpam kalbant apie alkoholio vartojimą, daugelis vyriškosios lyties atstovų galvoja, kad su draugu susitikus gert ne alų, o kokią nors kavą ar arbatą yra nevyriška. Kai tablečių ar miltelių vartotojui pasakai, kad to nevartoji, kai žolininkui pasakai, kad nepūti, kai alkoholikui – kad negeri, arba rūkoriui – kad nerūkai, iš visų jų sulauki žodžių: „Sveikas gyvenimo būdas. Pagarba“, bet iš tiesų jie pagalvoja: „Koks nuobodus žmogus, kiek jis daug iš savęs atima, kiek mažai gyvenime patiria“. Kiekvienos svaigalų rūšies vartotojai teisindamiesi pabrėžia, kad nevartoja stipresnių svaigalų rūšies: „Aš geriu, bet užtat nepučiu“, „Aš tik rūkau žolę, bet nevartoju ratų“ ir t.t. Vartotojai savo dėžutėje sėdėdami yra vargšai ir trumparegiai.

Yra keletas filmų, kuriuos vertėtų pažiūrėt šia tematika.

Baimė ir neapykanta Las Vegase (Fear and Loathing in Las Vegas, 1998) – pažintinis/propagandinis filmas su Jonny Depp, supažindinantis su įvairių narkotikų rūšių poveikiu, teikiamom haliucinacijom, žvilgsniu iš šono.

– Kaip tau tas filmas? – klausiau vienos pažįstamos.

– Nebeištvėriau pusę pažiūrėjusi – pradėjau vartot.

Traukinių žymėjimas (Trainspotting, 1996) – labai daug gerų atsiliepimų sulaukęs filmas apie heroino vartojimą ir jo pasekmes. Man jis nepaliko tokio įspūdžio, kokio tikėjausi, bet pažiūrėk, jei nematei.

Rekviem svajonei (Requiem for a Dream, 2000). Vienas geresnių impresionistinių filmų apie tai, prie ko priveda vartojimas. Rekomenduotina visiems narkomanams.

Nesu streitedžas (angl. straigthedge, sutr. sXe), – jokių svaigalų nevartojantis asmuo – bet manau, kad svaigintis chemija ir nuodingom medžiagom neverta dėl sveikatos, reputacijos, blaivaus proto ir stabilios emocinės būklės išlaikymo. Šiaip yra gerų bent jau mane veikiančių alternatyvų – tai pavyzdžiui ekstremalus, iki kiek galiu sau leisti, sportas, pvz., riedučiai. Polėkio pojūtis ir adrenalinas suteikia šiek tiek svaigulio ir daugiau pasitikėjimo savim.

Pabaigai klausimėlis. Kokias alternatyvas narkotikų vartotojams pasiūlytum tu?

Tik suaugusiems: blogam viskas atleistina — net ir gėris

Blogis ir gėris. Jin ir Jang. Moteriškas ir vyriškas pradas. Visa tai yra visatos dalis. Visa tai sudaro tiek harmoniją, tiek chaosą. Kas yra blogis? Blogis yra savanaudiškas gėris. Visi mes turime tiek gėrio, tiek blogio. Tiesiog dėl patogumo ar įvaizdžio renkamės atrodyti arba geri, arba blogi.

Vienas ispanų rašytojas yra pasakęs, kad mes esame panašūs į tuos, kurių nekenčiame, kur kas labiau, nei galvojame. Ir tai visiška tiesa. „Aš tikrai nesielgiu kaip ta kalė“ — pagalvojai apie savo priešą? Dabar gal ir ne, bet dar elgsies, jau elgeisi, arba elgtųmeisi, jei patektum į tokią padėtį, kokioje yra tavo nekenčiamasis… Arba galų gale elgiesi kitaip šunsnukiškai. Gyvenimas mus keičia. Mokomės iš to, ką vadiname klaidomis — t.y. kas duoda kitokius rezultatus, nei norėjom. O ko mes nekenčiam? Tiesiog tų, kas nesielgia taip, kaip iš jų tikiesi — kas nešoka pagal tavo dūdelę.

Po saule yra daug politikos. Gėriu yra priimta vadinti moralines normas, nusistovėjusias tradicijas. Deja jei pavartytume sentencijų ir aforizmų rinkinius, pastebėtume, kad kiekvienai gyvenimo situacijai, kiekvienai nuodėmei (pagal 10 Dievo įsakymų) galima rasti tiesą, apibūdinančią blogį kaip gėrį. Turi laiko? Gali paieškot. Vien jau advokato profesijos egzistavimas įrodo, kokia įvairialypė ir nepastovi gali būti tiesa. Kiekvienas pakreipia upę ta vaga, kuri jam patogesnė. Esmė lieka ta pati — tiek juoda, tiek balta yra šalia ir viena be kitos negali.

blogis — madingaBūti blogu yra madinga. Kaukolėta apranga, aksesuarai. Moralės normų laužymas. Maištas ir agresija filmuose, muzikoje, knygose, žaidimuose. Neiškentęs (nutaikęs progą geriečio įvaizdžiui pagerint) net mano nekenčiamas popiežius Benediktas XVI (tas gudročius niekad neprilygs gėriu spindėjusiam Jonui Pauliui II) pareiškė „savo nuomonę“, kad kompiuteriniai žaidimai ir visa multimedija turėtų neskleisti blogio ir negriauti moralinių šeimos vertybių.

Moralinės šeimos vertybės? Beveik visos panos, su kuriom tenka bendrauti yra iš nedarnių šeimų. Beveik visi pažįstami žmogeliukai, kurie kada turėjo antrą pusę, jau bent kartą išsiskyrė. Beveik visi, ką vadiname žvaigždėmis ir įžymybėmis, tuokėsi ir skyrėsi, ir vėl tuokėsi daugybę kartų, turėjo meilužių ar kitaip „nedorai“ gyveno. Galbūt tiesiog ateina metas hipiškam renesansui („kas su kuo nori“)… Ir mirčių pagausėjimui dėl lytinių ligų (nes kiekvienas Jin turi savo Jang)?

Pastebiu tendenciją, kad tokiam didmiestyje kaip Berlynas, savaitgaliais, kai partneris pernakt dirba sunkiai gautą darbą, madinga eiti linksmintis ir kabinti susižavėjimo objektus. Miestas milžiniškas, tad beveik neįtikėtina, kad būsi pastebėtas žmonių, kurie galėtų ką kompromituojančio pranešti tavo antrai pusei. Jei toks kabinimas baigiasi ne taip, kaip pasąmonėj norėjome, tuomet nuodėmingumą užglaistome fraze „Aš jaučiu ribas ir jų neperžengiu“.

Ypač atsiradus galimybei išvažiuot į svečią šalį, daugelis „laikinai“ palieka „mylimuosius“, prisiekę būti ištikimi iki kol vėl susitiks. Išvažiavusieji užsienyje, o likusieji savoj žemelėj pamato pasaulio margumą ir susitinka savo vienkartinį svajonių karalaitį, su kuriuo „nusideda“ prieš įžadus. „Mes gerieji. Ten tik mūsų klaidos!“ — teisinamės.

Prisimindami, kaip trečias brolis Jonas pasakose išvykdavo į Pasaulį laimės ieškoti, daugelis Trečiojo Pasaulio naivuolių patiki, kad į jų Tėvynę turtingi svetimšaliai atvyksta ieškoti meilės. Dažniausiai šie ieško pigaus sekso. Netgi turi savo tinklalapius pasikeisti naudingai informacijai. O kas nenori sekso?

Meilė. Skambus žodis ir aš tikiu jos egzistencija. Taip pat meile iš pirmo žvilgsnio. Bet ir kelyje į meilę būna blogio. Poravimasis neapsieina be pavydo. Net geriausias draugas tampa didžiausiu priešu, jei kandidatuoja į tavo susižavėjimo objektą. Pastebi kiekvieną konkurento trūkumą ir būtinai juos raportuoji žmogui, į kurio širdį (ir kitus organus) pretenduoji. Išniekini visas blogąsias konkurento savybes, tarytum tokiu būdu pats tapsi geresnis sužavėjusiojo akyse. Tarkim tau pavyko. O ilgalaikiuose santykiuose išsivystys nuosavybės jausmas, kai į partnerį pradėsi žiūrėt kaip į savaime suprantamą daiktą, iš kurio reikalausi, kad jis elgtųsi taip, kaip tu nori.

Aš blogas. Ryt vėl išauš saulėta diena, o po jos bus žvaigždėta naktis.

Apklausėlė. Kaip vertinate

  1. neįsipareigojančius tarpusavio santykius?
  2. keleto partnerių turėjimą vienu metu?

(susituokusieji gali prisidengti neįprastais nikais)