Valgyt labai norėjau. Vaikščiojau tarp lentynų. „To neapsimoka – per mažai, tas per brangus…“ – vis ieškojau maisto vakarienei vienoj iš didžiausio prekybos tinklo Lietuvoje parduotuvių. Ir štai radau kiaulienos šniceliukų. Keptos mėsos labai norėjos. „Nusipirksiu“ – pagalvojau. Taip ir padariau.
Namo grįžau pro RQ. Tas pasiūlė koldūnų išsikept – neatsisakiau. Skaniai pavalgiau, o šnicelius kitai dienai į šaldymo kamerą įsidėjau.
Kitos dienos vakare prieš kepantis paruoštus pusfabrikačius, atsitiktinai žvilgtelėjau į galiojimo datą. Jau buvo praėjusios 6 dienos po „Tinka vartoti iki“. Kvapas keistokas – bet gal tai prieskoniai? „Gerai iškepsiu – ir kokie stafilokokai išmirs“ – pagalvojau. Patys šniceliukai buvo apvolioti storu trupinių sluoksniu, tai grynojo vaizdo nesimatė. Kepam kepam… Per visą patalpą pasklido savotiškas kvapelis, bet tai turbūt prieskoniai…
Iškepiau. Įsidėjau gražiai į lėkštę, garnyrui – salotų. Na, ragaujam.
Vajetau, kokia šlykštynė. Lauk! į šiukšlių dėžę. Apsiėjau vien tik su salotom.
Moralas: prieš pirkdamas maisto produktą, pasitikrink jo galiojimo laiką, netgi jei esi parduotuvėje, kurios reklaminis šūkis: „Šviežia, sveika ir skanu“.