Posts Tagged ‘vakarėliai’

Pagyrų puodas 2009

Thursday, December 31st, 2009

Štai ir prabėgo dar vieni gyvenimo metai. Šįkart labai daug visokių išgyvenimų ir patyrimų. Nemažai išgręžiau.


Galerija:

  • Helmuto Niutono fondo fotografijos galerija prie zoologijos sodo
  • Modernaus meno galerija Hamburger traukinių stoty
  • Pasaulio kultūrų centras Berlyne
  • Lietuvos Nacionalinė dailės galerija
  • Klaipėdos parodų rūmai
  • Vokietijos nacionalinė meno galerija prie Potsdamo aikštės
  • Strychnin galerija F-haine
  • ŠMC
  • Tate Modern Londone
  • Saatchi šiuolaikinio meno galerija Londone
  • Abduzeedo (internete)
  • Toxel (internete)

Nauji draugų, pažįstamų ir artimųjų blogai:

Kone kasdien gūglės skaityklėje perverčiu apie 70 skaitinių ir vaizdinių žinioms plėst, nuomonei formuotis ir pasisemt kūrybinio įkvėpimo. Publikavimas karts nuo karto irgi daug duoda: kristalizuoja suvokimą ir skonį, lavina išraišką, suteikia informaciją ir įtakoja kitų gyvenimus. Visiems rekomenduoju turėt savo blogą ir skirt laiko saviraiškai.


Muzikos atradimas:

  • Archive
  • Flunk
  • Sheezanova
  • Mr. Scruff
  • XBloome
  • The Silk Demise
  • Wagon Christ
  • Amon Tobin
  • Stullenheimer
  • Stervhïa
  • Extrawelt

Muzika užima svarbią vietą mano gyvenime. Viena nuramina, kita pakelia produktyvumą, trečia suteikia adrenalino. Mažiausiai 8 valandas per dieną klausaus internetinių radijų ar savo pleilistų. Mėgstu paderint, kas patiktų ir tądien netoliese sėdintiems kolegoms. Kartais taip užsikabinu, kad pabaigęs darbus dar užsibūnu, norėdamas užbaigti gerą albumą.


Koncertas:

  • Silje Nes (3 k.)
  • Archive
  • Nouvelle Vague
  • Emiliana Torrini
  • Dandelion Wine
  • Satta Outside
  • Blues Makers
  • Kim Bockbinder

Archive koncertas buvo vienas geriausių mano gyvenime. Hipnotizuojanti įsiskverbianti muzika, gilūs tekstai, nepriekaištingas elgesys ant scenos, darnios vizualizacijos, ir daug intelektualių, iš salės į sceną nukreiptų, į ekstazę panirusių žvilgsnių.


Gera vietelė:

  • Play
  • Satta
  • Luzia
  • Fisch Laden
  • Sakura
  • Tachelės Redrumas
  • Salon zur Wilden Renate
  • Bar 25
  • Mano Cafe

Aplankyti klubai:

  • M.I.K.Z (2 k.)
  • Cookies (3 k.)
  • YAAM (1 k.)
  • Gravity (1 k.)
  • Maria (3 k.)
  • Berghain/Panorama Bar (18 k.)
  • Golden Gate (10 k.)
  • Watergate (4 k.)
  • Scala (2 k.)
  • Zapata (2 k.)
  • Club der Visionäre (14 k.)
  • Cafe Burger (2 k.)
  • Club Relais (1 k.)
  • Suicide Circus (1 k.)
  • Horst Krzbrg (1 k.)
  • Soda (1 k.)
  • Weekend (1 k.)

Kažkas sakė, kad mano hobis yra klubinimas. Niekad apie tai nepagalvojau. Na gerai jau gerai – tai vienas iš daugelio mano hobių. Kas man patinka elektroninės muzikos kultūroje ir minimal techno muzikoje – tai, kad joje daug pozityvaus nusiteikimo (kartais natūraliai, kartais per svaigalus). Nors žmonės sako, kad tas pozityvumas iš tikrųjų yra ne muzikoje, o mano galvoje.


Kelionė:

  • Milanas
  • Praha
  • Vilnius-Kaunas-Klaipėda-Nida
  • Krokuva
  • Hamburgas
  • Venecija
  • Londonas

Keliauti verta ne dėl to, kad įsiamžintum prie žinomos statulos prisiminimui ir tokiu būdu atkartotum kadrą, kokį jau yra padarę milijonai kitų keliautojų. Keliauti verta dėl to, kad praplėstum savo akiratį ir pasaulio suvokimą, pats įvertintum, kiek tiesos ir svarbos yra toje informacijoje, kurią tau pateikia žiniasklaida. Kaip pastebėjau, kuo žmogus daugiau keliauja, tuo blaiviau žiūri į gyvenimą, tampa supratingesnis ir įgyja daugiau charizmos.


Darbinis pasiekimas:

  • Išvengiau krizės.
  • Vis dar augantis DjangoTricks prenumeratorių skaičius.
  • Sudalyvavimas EuroDjangoCon Prahoje.
  • Paleista pirmą kartą gyvenime mano rankomis suklijuota elektroninė parduotuvė.
  • Philipp’o pagalba atnaujintos „studio 38“ klientų svetainės.

Praradimas:

  • Vidinės harmonijos ir savitvardos praradimas per darbinius stresus vasarą.
  • Kai namuose svečiavosi viena ne mano tipo pažįstama ir sugalvojo flirtuoti, asmeninės erdvės turėjau mažiau, negu kai mano vienam kambary miegojom septyniese.
  • Netekau garbės ir orumo, kai stora boba iš niekur nieko trenkė vienai iš mano viešnių į akį „saugiajame Berlyne“, o aš nesugalvojau, kaip elgtis toje situacijoje.
  • Po Home, Zeitgeist, The Soviet Story, kelių pokalbių ir išgyvenimų nebetikiu Kalėdų seneliu.

Bemiegis savaitgalio maratonas (pusvalandiniai snūstelėjimai klube nesiskaito):

  • Kokteiliukai su draugais meksikiečių bare, du klubai su kažkokiom vokietėm Frydrichštrasėj, klubas-favoritas iki kitos dienos antros valandos, pietūs japonų restorane, japonės gimtadienio šventė Šlėzišėj gatvėj, pasaulio kultūrų centro aplankymas prieš pat uždarymą.
  • Piktopijos festivalio lankymas, Tachelės galerijos, pietūs indiškam restorane su spontaniškai prieš dieną atvykusia drauge. Kokteiliukai meksikiečių bare padedant draugui dėliot pauverpointą, pokalbiai apie vakarėlius netoliese Oranien gatvėj esančiam atviro proto žmonių bare, linksminimasis klube po tiltu iki kitos dienos ryto, margučių ridenimas Berlyno lietuvių bendruomenės piknike, viešnagė pas bendruomenės pirmininkę ir jos dukrą :)
  • Malaizietės gimtadienio pasveikinimas ir pora valandų kamuolių ridenimo į kėglius, tada masinis popsinis klubas malaiziečių, tailandiečių ir kinų kompanijoj, galiausiai muzika, kofeinu ir natūraliu endorfinu varomas tūsas mėgstamame klube iki kitos dienos vakaro.

Kiek žmogaus organizmas gali panešt? Kai prieš terminus tenka bent po porą savaičių įtemptai dirbt, išsimiegojus norisi gerai išsikraut susikaupusį stresą ir pasikraut energijos. Tiesiog iš principo išsiurbi savo laisvalaikį iki maksimumo, plačiau susipažįsti su skirtingom kultūrom ir subkultūrom, objektyviau įvertini gyvenimo dėsnius.


Pakelia (nuotaiką):


Įdomus nutikimas:

  • Club der Visionėre mušu sau džembę pagal minimal techno, šalia prisėda dreduotas basakojis fleitininkas ir man pritaria.
  • Iš dangaus beveik man po kojom nukrenta pasišiaušęs balandis, atsistoja ir svyruodamas nukrypuoja.
  • Kvietimas prisijungti prie Kito varianto (kurį atmečiau dėl kelių priežasčių).
  • Pažintis su ulbančiom volungėlėm.
  • Trise basi pasivaikštom po Berlyną.

Tikiuosi, kad ir likę mažiausiai 73 gyvenimo metai bus pilni įdomių atradimų ir pasiekimų! Kadangi dešimties metų bėgy planuoju aplankyt Niujorką ir Tokiją, noriu pradžiai geriau pažinti savo regioną. Taigi mano planas 2010-tiesiems, kaip jau kai kam užsiminiau, – aplankyti 12 Europos sostinių. Gal kas nori palaikyt kompaniją? Na ir žinoma taip pat reiktų daugiau laiko skirti žaidimų programavimui. Gal bent jau ateinančiais paleisiu savo HalmaStar?

Valiūkiškas nuotykis

Sunday, March 1st, 2009

Šitas nutikimas jau šimtus kartų pasakotas artimiems draugams. Bet jeigu dar kartais jo negirdėjai, tai paklausyk.

Parašė man Dovilas per Feisbuką, kad Lietuvos nepriklausomybės minėjimo proga, Berlyne Hesseno žemės atstovybėj duoda nemokamai valgyt ir gert. Sakau, reik nueit, lietuviškai pabendraut ir pasistiprint. Parašė adresą, pažiūrėjau Google žemėlapį, kur tai yra. Ir tądien po darbo nuėjau.

„Štai žmonių daug. Turėtų būti čia“ – pagalvojau eidamas pro apsauginius. Praėjau kėdžių pristatytą salę, kurioje ką tik pasibaigusi kažkokia konferencija ar kažkas. Aplinkui sukiojasi daug žurnalistų su mikrofonais ir vaizdo kamerom. O štai gretimais prie staliukų stovi daugybė solidžiai nusiteikusių žmonių. Renkasi nuo švediškų stalų maistą ir gėrimus, eina prie staliuko, skanauja.. Tik nematau nė vieno lietuvio. Hmm. Rašau Dovilui žinutę, kur tas. Belaukdamas atsakymo, pasiimu avienos sriubos lėkštę užkišt gurgiantį pilvą. Labai gerai lindo. Tik jaučiaus kažkaip nepatogiai. Visi kostiumuoti, pasitempę, o aš su džinsais ir hudžiu. Valgau vis dairydamasis, gal kokį lietuvį pamatysiu. Nejaukiai nužvelgiu apsauginius. Dovilas atrašo: „Aš prie įėjimo, geriu vyną“. Na bet jo ten tikrai nebuvo. Išsiaiškinam, kad ne į tą vakarėlį pataikiau. Lietuviai smaguriauja kitoj gatvės pusėj.

Ačiū google žemėlapiams, kad jie paieškos rezultatus pagal adresus rodo ne virš namo, o vidury gatvės.

Laisvalaikis kitaip

Monday, January 5th, 2009

Per visą savaitę Vilniuje man teko pabūti mados auka. Mados, kuri man labai patinka ir kurią laikau unikaliu reiškiniu. Tai žaidimai baruose, klubuose bei svečiuose.

Pirmąkart su tuo susidūriau prieš porą metų „Baltijos Garso“ festivalyje, Plėjaus palapinėje, kur prie stalo būrelis apsvaigusių tarpusavyje dar nepažįstamų žmonių dėliojo „Džengos“ (angl. Jenga) kaladėles; bei Vikos ir Juliaus vestuvių antrąją dieną, kur vietoj senamadiškų girtuoklysčių, žaidėm „Tvisterį“ (angl. Twister), „Monopolį“, „Pasakyk kitaip“ (angl. Alias) ir dar keletą žaidimų.

Praėjusią savaitę gi „Funky Monkey“ formulavau apibrėžimus (Alias), „Play“ stačiau bokštus (Jenga), Pas Rimą auginau pupas (Bonanza), pas Julių – valgėm žuvų sušius (Sushizock im Gockelwok) bei statėm apygardas (Citadels). Kas antrame bare ar klube kilo dulkės nuo stalo futbolo, kuris man asmeniškai nepatinka, bet labai palaikau jo idėją. O ŠMC kavinėj begrojant Partyzanams, menininkais apsimetę senoliai darė rokiruotes šachmatais.

Stalo žaidimai viešose erdvėse yra puikus būdas užmegzti ryšį su nepažįstamaisiais, palaikyti kontaktą su draugais, ir šiaip puiki alternatyva socialiniam alkoholizmui. Įdomu, kokie žaidimai manęs dar laukia šiandien. Ar tu ką nors irgi?

Linksminkimus Wii’si

Monday, December 22nd, 2008

Šiemet darbines Kalėdas šventėm studijoj, atsinešę savo naminio maisto ir bežaisdami Nintendo Wii žaidimus priešais ant sienos suprojektuotą vaizdą. Tai buvo pirmoji ilgesnė patirtis prie Wii konsolės, neskaitant praėjusių metų Games Convention.

Wii valdymo pultas

Suaugusiems iš susidomėjimo akys žibėjo ne ką mažiau, negu atsivežtiems jų vaikams. Man irgi būtų žibėjusios, jei nebūčiau pavargęs nuo ką tik pasibaigusio darbinio termino ir kūčiukų kepimo nakties. :D Tad į viską pažvelgiau, kritiškai įvertindamas tiek pliusus, tiek minusus.

Nintendo Wii žaidžiamas nuotolinio valdymo pulteliu su vidiniais judesio davikliais, vibratorium ir garsiakalbiu. Kai kuriems žaidimams pajungiamas papildomas antras mažesnis pultas. Prieš pradedant naują žaidimą, dažniausiai ekrane parodoma instrukcija, kaip jį valdyt (nebent valdymas visiškai intuityvus, pvz., boksavimasis į orą). Dažniausiai žaidžiant reikia imituot realius gyvenime daromus veiksmus, pvz., žaidžiant tenisą, mojuojama pulteliu tarsi įsivaizduojama rakete. Vienu metu gali žaisti iki keturių asmenų.

Per vakarėlį žaidėm tris žaidimus: „Rayman: Raving Rabbids 2“, „Wii Sports“ ir „Mario Kart“. Buvo smagu, o iš šalies juokinga suaugusiems mojuotis priešais ekraną, šokinėt ir vaidint. Wii žaidimai vakarėliams, sakyčiau, ganėtinai perspektyvus dalykas. Tačiau daug kas priklauso ir nuo pačių žaidimų. Lenktynės „Mario Kart“ man pasirodė orientuotas į visiškai mažus vaikus ir manęs tiek nevežė, kiek kai kuriuos kolegas. O „Wii Sports“ buvo per daug nuobodžiai apipavidalintas, nors šiame kiekvienas galėjo susikurt personalizuotą veikėją. Visi veikėjai – tarsi plastmasiniai konstruktoriaus žmogeliukai su dirbtinėm amerikietiškom šypsenom.

Tuo tarpu „Rayman Raving Rabbids 2“, mano manymu, buvo pats tinkamiausias vakarėliams, prisotintas juokingos animacijos ir su chuliganiškom užduotim. Čia pasirenki triušį, kuriuo būsi, ir kiekvienam lygy reiks daryt vis ką nors kitą. Sako, ten yra 50 minižaidimų. Pavyzdžiui, kino salėj skambinėt vienas kitam telefonu taip, kad kino teatro prižiūrėtojas nepastebėtų – žaidėjai kilnoja pultelį prie ausies ir pakėlę iš jo girdi nesuprantamus tauškalus, o salėje užsidegus šviesai, reikia kuo greičiau pultelį nuleisti ir tuomet rašyt SMS spaudinėjant pagrindinį mygtuką [A]. Kitame lygyje suplaki butelį burbulinio gėrimo (pakratai pultelį), atkemši (spusteli [A]) ir užsiverti išgert. Išgėręs kiškis atsiraugia taip, kad oro srovė ne tik nuneša šalia tupėjusius balandžius, bet dar ir išvarto pusę miesto. Daugiausiai žalos pridaręs triušis laimi. Žiauriai juokinga, ypač, kai triušiais raugalioja mandagūs solidūs žmonės.

Darbiniai Wii žaidimų vakarėliai – ko gero vienintelis būdas išlieti susikaupusį įniršį ant savo vadovų taip, kad visi liktų patenkinti. :D Draugų rate irgi žaisti linksma. Svarbu tik pasirinkti tinkamus žaidimus.