Posts Tagged ‘žaidimai’

HalmaStar Ekrano Nuotraukos Nr. 0001

Friday, February 27th, 2009

Paskatino Liudas. Pagalvojau truputį. Bet nedaug. Ir nusprendžiau, kad reikia. Reikia papublikuoti dabartinį žaidimo progresą. Kai būsiu žymus ir turtingas, galėsiu pokštaudamas savo anūkams telepatofonu mestelt nuorodą, nuo ko viskas prasidėjo. Šie sakys:
– Na jooo! Čia tai užbuldozinai, seneli! O rimtai tais laikais keturmačių žaidų dar nebuvo!?

Taigi gaminu aš internetinę Halmą à la Kiniškas šaškes. Ir viskas šiuo metu atrodo maždaug šitaip:

HalmaStar Ekrano Nuotraukos Nr. 0001 - Madridas

Tie rožiniai tapetai – ne koks dizaino elementas, o išdėstymo tinklelis, prie kurio reiktų priderint visus puslapio elementus. Originalioj žaidimo versijoj žvaigždė yra tokia, kaip šitam paveikslėly (keturi rutuliukai sudaro žvaigždės kampo kraštą), bet mano žaidime teoriškai ji gali būti bet kokio dydžio.

HalmaStar Ekrano Nuotraukos Nr. 0001 - Vatikanas

Žaidimo lentų skaičius bus ribotas. Taigi:

  • Daugiau tikimybės prie lentos žaisti keliese, o ne dviese.
  • Sistema nesunaudos per daug serverio resursų.
  • Žaidėjai jausis esantys savame uždarame rate.

Šiuo metu užsiimu tik programavimu, o vėliau reiks pritaikyt kokį dizainą. Turiu tokią idėją, paklausyk! Kiekviena lenta bus kokioj nors planetoj, kurios vadinsis Europos sostinių vardais ir fone matysis tą sostinę identifikuojančių unikalių elementų: Brandenburgo vartai, Gedimino pilis, Eifelio bokštas, Temzės tiltas ir kt. Pavyzdžiui, aukščiau pavaizduotos lentos bus atitinkamai apipavidalintos kaip Madrido ir Vatikano planetos. Žaidėjai turės avatarus, vilkinčius tos pačios spalvos drabužius, kaip ir jų kamuoliukai. Avatarai stoviniuos planetos pakraščiuose. Taigi smagus loginis žaidimas įgis susitapatinimo su personažu savybę ir be to teiks miesto (ir šalies) identiteto informaciją. Vizijose dar matau puikią terpę į tam tikras planetas įmest užsakytą reklamą (afišos planetos mieste, spec. marškinėliai avatarams ar logotipai integruoti į svetainės foną).

Štai sukeverzojau tokį prototipą:

HalmaStar Ekrano Nuotraukos Nr. 0001 - Dizaino prototipas

Dar nenusprendžiau, ar geriau fotorealizmas, ar simbolizmas. Gal kas turi kokių idėjų? Gal kam įdomu dizainu užsiimt ir sukurt profesionalų žaidimo puslapio grafinį išdėstymą? O pats visas jėgas skirsiu veikimo stabilumui (su ir be Javascript), semantikos standartams, techniniam dizaino įgyvendinimui ir papildomoms savybėms.

Judesys. Dvi idėjos.

Thursday, February 26th, 2009

Atradau sename juodraščių kataloge.. Dvi judesio idėjos, nuklotos dulkėmis su įspaustom lyg sniege voro pėdutėm:

1. Tu esi kamuoliukas, matai pasaulį pirmojo asmens akimis.
Up/Down — šokinėja pirmyn-atgal. Jaučiamas atsispyrimas, nusileidimas ir persisvėrimas pirmyn iš inercijos.
Up/Down + Space — pašoka primyn-atgal didelį šuolį. Šokant ore persiverčiama.

2. Tu esi riedukininkas, matai pasaulį pirmojo asmens akimis.
Up + Left — pačiuožia kairė koja.
Up + Right — pačiuožia dešinė koja.
Dėl per ilgo užlaikymo galima nugriūti.

O dabar kas išmokys mane 3D programavimo? Arba bent jau modeliavimo ir animacijos..

Kaip pabaigti?

Tuesday, February 24th, 2009

Juuso Hietalahti patarimai, kaip greičiau užbaigti žaidimą, užpylė žiupsnelį druskos man ant žaizdos. Jau keletą metų darau, baiginėju, paskui perdarinėju sąlyginai paprastą internetinį žaidimą. Ir niekaip nepasiekiu liepto galo. O štai, pasirodo, tereikia sekti šituos punktus:

1) Gauk reikalingus įrankius.
Pasirink karkasines sistemas, bibliotekas, teksto, garsų ir grafikos redagavimo programas. Įsigyk trūkstamą ar tinkamesnę nei turi techninę įrangą.

2) Supaprastink projektą.
Visų idėjų įgyvendint neįmanoma. Apkarpyk būsimojo žaidimo savybes iki tų, kurios yra būtiniausios.

3) Nusistatyk terminą.
Jei jau nespėji pabaigti iki tam tikro termino, tuomet jį gali paslinkti. Tačiau bet kokiu atveju apsiribojimas laike leidžia planuoti kūrimui skirtus finansus.

4) Nusistatyk etapus.
Smulkesnis užduočių planavimas neleidžia nukrypti nuo tikslo.

5) Nustok volioti durnių.
Visokie feisbukai šmeisbukai, fraipai šmaipai ir blogeriai šmogeriai visiškai nepadės pasiekti tikslo.

6) Atsikratyk to, kas nesvarbu.
Jei kriauklėj stovi neplautų indų krūva, televizorius rodo įdomų serialą, o telefonas kviečia į vakarėlį, išmesk juos.

7) Išsiaiškink, kas ilgiausiai gaišina.
Jei kas nors suėda be galo daug tavo laiko, tai atsiribok nuo jo.

8) Nesustok.
Jei bent valandėlę skirsi savo tikslui kasdien, tai kažkada vis vien jį pasieksi. O jei tik padarysi poros savaičių pertrauką, netrukus prarasi motyvaciją.

9) Daryk ekrano nuotraukas.
Žaidimo ekrano fotografavimas ir rezultato rodydamas kitiems yra puikus stumikas. Nuotraukos iliustruoja kūrimo progresą.

10) Naudok ekrano nuotrauką kaip darbastalio paveikslėlį.
Jei matai žaidimą prieš akis kasdien, tai jis tau ir sukasi pastoviai galvoje.

11) Sukurk video.
Kaip ir ekrano nuotraukos, internete publikuotas video apie žaidžiamumą gali stipriai motyvuoti.

12) Ištaisyk bjaurias klaidas.
Neveikiantis kodas stipriai numuša ūpą ir trukdo kurt toliau, todėl didžiausios klaidos turi būti ištaisytos dabar.

13) Nesicackink su smulkiom klaidom.
Kosmetinės klaidos gali būt paliktos pabaigai. Jų gal net neliks atmetus keletą savybių ar pakeitus modulius.

14) Atsisakyk nesvarbių susitikimų.
Jei projektuose dalyvauja daugiau negu vienas žmogus, nereiktų perlenkt lazdos susitikimų skaičiumi.

15) Daryk pertraukas.
Nesižudyk dėl projekto dirbdamas 27 valandas per parą. Kartais pailsėk.

16) Baik po truputėlį.
Kaip sakant, lašas po lašo ir akmenį.. Kąsk mažais kąsneliais ir ryk gerai sukramtęs.

17) Įterpk kietą savybę.
Kokia viena unikali žaidimo savybė gali būti varikliukas pabaigt kūrimą iki galo.

18) Tikrink ir testuok.
Kodinimas be vizualaus rezultato neparodo progreso. Testuok žaidimą vos tik įmanoma kažką pamatyt.

19) Klausk nuomonės.
Pagyrimai apie žaidimą įkvepia tęsti. O kritiką pradžiai galima ir ignoruoti.

20) Įsivaizduok savo tikslą.
Jei turi aiškų vaizdinį, kaip atrodys tavo žaidimas, tai jį pasieksi greičiau, nei plaukdamas pasroviui ir kurdamas kaip papuola.

21) Tiesiog pabaik.

Velnias! Vietoj šito įrašo aš verčiau eičiau programuot..

Švęsk sekmadienį: nuotykiai tamsoje

Sunday, February 22nd, 2009

Neverending Light – ko gero mano pirmas kada nors žaistas tokios aukštos kokybės Flash’inis nuotykių žaidimas. Trumpas, bet vertas grieko(1). Tamsiuose požemiuose vyksta ekskursija. Netikėtai ekskursantus užpuola monstrai.

Neverending Light

Man be galo patinka, kaip manipuliuojama žaidėjo emocijomis. Pagrindinis veikėjas pradžioj yra bendruomenės dalis draugiškoj aplinkoj, kuri sukuriama komiškais dialogais su intymumo prieskoniu (žaidimą įgarsino 4 profesionalūs balso aktoriai). Staiga, veikėjas lieka vienas nepažįstamoje aplinkoje, kur iš pakampių lenda monstrai. Prieblanda, ribotu matomumu ir jaustukais perteikiama baimė, panika ir bejėgiškumas. Nuotaika stiprinama gyva animacija ir paslaptinga muzika su tragiškumo atspalviu. Kiek vėliau gelbėjant draugę, girdimomis dejonėmis kuriamas gailestis, rūpestingumas ir ryžtas. Siužetas gerai atidirbtas, intensyvumo valdymas subalansuotas.

Žaidimo erdvė matoma iš viršaus. Avataro judėjimas valdomas rodyklių arba AWSD klavišais. Atsisukama, nukreipus pelės žymeklį. Vaikščiojant požemiais galima rinkti šviesulius, už kuriuos perėjus žaidimą gali atidengti personažų biografijas bei žaidime nepanaudotą sceną. Išvaikščiojęs visus pakampius, iš 49 šviesulių radau 44, kas ko gero reikštų, kad turėtų būti kažkokia slaptavietė. Be visa ko, man labai patinka meniu funkcija “Be Awesome!” (angl. „Būk stulbinantis!“)

Minusų irgi yra. Siužetas linijinis ir visiškai neišnaudojamos tinklo galimybės, todėl vieną kartą perėjus, nesinorės žaisti darkart.

Neverending Light yra pirmoji trilogijos dalis. Lauksiu kitų.


(1) Kas tas griekas? :D

Švęsk sekmadienį: paskutiniam vagone prie lango

Sunday, February 15th, 2009

Prisibučiavai vakar, ane? O dabar geležinkeliu atgal?

Berlyno traukiniuose važiuodamas vienas ne piko metu septynių greta esančių tuščių sėdynių eilėje renkuosi atsisėsti į trečią arba penktą (paveikslėlyje žemiau pažymėta raide C). Spėk, kodėl!(1)

7 vietos

S-Bahn vagono galvosūkis: kuri iš pažymėtų vietų optimialiausia atsisėsti, jei visos jos laisvos?

7 vietos

Raktas žaidime Metro Rules of Conduct. Šį žaidimą pasirinkau ne dėl kokių ypatingų technologijų, nerealios grafikos, muzikos ar išsamaus interneto išnaudojimo, bet dėl koncepcijos – dėl psichologinio apvalkalo, užvilkto ant pirmo asmens šaudyklės. Nepagailėk 5 minučių išbandymui.


(1) Ieškok galvosūkio atsakymo komentaruose.

Švęsk sekmadienį: Iš ko susideda elektroninė muzika?

Tuesday, February 3rd, 2009

– O ką tau tokia muzika duoda?
– Įsijautimas į ją priveda prie ekstazės. Be jokių svaigalų.

Čia už praėjusį sekmadienį visiems pasigedusiems: Mr. Bounce. Play!

Švęsk sekmadienį: konstruktorius ne tik inžinieriams

Sunday, January 25th, 2009

Šįvakar papusryčiavę ir susiplovę per savaitę susikaupusius indus sukam galvas žaisdami „Fantastic Contraption“.

Man šitas žaidimas šiek tiek primena programavimą: turime problemą, kuriai reikia, pasitelkus iki tol įgytą praktiką ir vaizduotę, iš tam tikrų turimų komponentų sukurti sprendimą. Melsvoje zonoje reikia sukonstruot tokį mechanizmą, kuris perneštų rožinį rutuliuką ar stačiakampiuką į rožinę zoną. Konstravimui naudojami trijų rūšių ratai (dešinieji, kairieji ir neapsisprendę) ir dviejų rūšių lazdelės (tolerantiškos ir kategoriškos).

O štai lygyje „Four Balls“ netikėtai reikia pernešti ne vieną, o net keturis rožinius rutuliukus, iš kurių dauguma net nepatenka į melsvąją konstravimo zoną.

Problema

Pradžioje bandau statyti automobilį, kuris surinks rutuliukus į kibirėlį ir nutemps į galutinį tašką.

Bandymas

Bet štai anam variantui nepavykus, į problemą pažvelgiu kitu kampu ir sukonstruoju konvejerį, kuris nuneš kamuoliukus tiesiai, kur jiems reikia.

Sprendimas

Žaidėjai savo transporto priemones gali išsisaugoti ir nusiųsti nuorodą draugams, kaip pavyzdžiui čia arba čia. Labai įdomu pasinagrinėt, kaip paprastai arba kaip sudėtingai problemas sprendžia kiti žmonės. Kartais gali išmokti gudrių praktikų. Visai kaip programavime gali mokytis iš atvirojo kodo.

Žaidimas turi Web2.0 savybių. Tai naudotojų sugeneruotas turinys ir dalinimasis tarpusavyje. Negana to, kad galima dalintis savo galvosūkių sprendimais, už 10 JAV dolerių žaidėjai gali kurti savo lygius ir žaisti kitų sukurtus. Standartiškai nemokamai pateikiamas 21 lygis, iš kurių man dar liko išspręsti „Tube“.

Foninis garsas – kažkoks supaprastintas IDM. Grafika – supaprastinti Worms. Taigi nieko ypatingo. Bet žaidžiamumas nerealus. Jamk.

Švęsk sekmadienį: Bėk, Mikičip, bėk!

Sunday, January 18th, 2009

Taip greit dar turbūt neskuodžiau. Neškit, kojos, kiek galit, – tai gyvybės ir mirties klausimas! Kalbu ne apie karštinę, iš kurios grandinių neseniai išsivadavau, o apie šiais metais toliau tęsiamą internetinių žaidimų rubriką bei šio savaitgalio pikselinį priešistorinį Dino Run.

Taikūs dinozaurai

Kai vieną saulėtą dieną šviesiame ir žaismingame dinozaurų pasaulyje nukrenta meteoritas, visus ištinka panika ir apokalipsės baimė. Ir štai gyviai pasileidžia bėgti lėkti nuo nelaimės – bene išsigelbės.

Žaidžiamumas labai paprastas: gauni rodyklėmis valdyti vieną dinozaurą. Juo reikia prabėgt 7 skirtingus lygius ir patekti į saugią oazę uolos viduje. Visą laiką skuodžiama iš kairės į dešinę ir bet koks stabtelėjimas priartina mirties tikimybę. Dažnai dinozauras turi pasirinkimą bėgt žemės paviršiuje ar požemiais. Pakeliui dar suėdama visa flora ir fauna, kurie mažesni už jį patį. Maistas prideda greičio, šoklumo ar jėgos. Tam tikri kiekiai surinktų kiaušinių, kaulų ar mažesnių gyvių duoda DNR, kuriuos galima paskirti tolimesnių žaidimų įsibėgėjamumui, greičiui, jėgai ar šoklumui gerinti.

Perėjimas iš naujo naudingas dėl surenkamų kaulų, kuriuos vėliau iškeisti į vieną iš 21 papildomų lygių, darbastalio paveikslėlius, teminę mp3 muziką ir kitokius prizus. Yra realaus laiko lenktynių režimas maksimum keturiems žmonėms.. Khh-chm.. Dinozaurams. Visų perėjimų rezultatus gali registruot ir lygint su kitų žaidėjų pasiektais rezultatais.

Požemiuose

Žaidime labai profesionaliai valdoma įtampa. Viena iš priemonių kaip įprasta žaidimuose yra muzika ir garso efektai. Apokalipsei lipant ant kulnų, specialieji efektai užgožia foninę muziką. Kita čia panaudota priemonė įtampai kurti yra aplinkos ir objektų spalvos, kurios raudonėja ar tamsėja, priklausomai nuo pavojingumo. Trečia priemonė yra kameros drebėjimas pavojaus atveju. Dino Run yra said-skroleris, t.y. veikėjui bėgant į dešinę iš tikrųjų fonas slenkamas iš dešinės į kairę. Dinozaurui susivėlinus, visas vaizdas su visu slenkančiu fonu pradeda kratytis į šonus, tiek horizontaliai, tiek vertikaliai.

Pavojus lipa ant kulnų

Kūrėjai PixelJAM gyvena iš aukų (angl. donations), už kurias fanai gauna dar galimybę savo dinozaurui ant galvos užmaukšlint cilindrą ar kokią kitą kepurę.

Pilnai visų detalių neatskleidžiu, o žaidime pasistengta su jomis kaip reikiant. Na ir kas, kad grafika pikseliuota, užtat naktį po žaidimo sapnuojasi realistiškas Juros periodo parkas. Verta išmėgint savo pirštų miklumą. O pasibaigus šalčiams, kokiam stadione ar paupy bus galima ir kojas pamiklint. Bėk, Mikičip, bėk!

Žaidžiamumo mechanikų įvairovė

Thursday, January 15th, 2009

Kas sekmadienį supažindindamas su nauju internetiniu žaidimu, vis aprašau žaidžiamumus (angl. gameplay). Šitas terminas nusako žaidėjo interakciją su sistema, kuri įvyksta sekant žaidimo taisykles ir pramogaujant žaidimo sistemoje („Šešios žąsys su šešiais žąsyčiais lesa sviestuotą sviestą“). 2008-ųjų pabaigoje GamaSetWatch aprašė pačias išskirtiniausias per metus naudotas žaidžiamumo mechanikas. Tai yra tas techninis būdas žaidėjui bendraut su sistema. Žvilgtelkim į sąrašiuką.

Manipuliavimas laiku kaip žaidime Braid. Žaidėjas arba tam tikri žaidimo elementai grąžinami į praeitį. Iš pažiūros šiek tiek primena Prince of Persia. Sands of Time, kur galima pristabdyt laiko tėkmę, grįžti keliom sekundėm atgal arba keliauti laike po tas pačias vietoves.

Žaidėjų kooperatyvumas kaip žaidime Left 4 Dead bei kaip žaidime Army of Two. Iš dalies primena kitą seną žaidimą Commandos.

Lygių redagavimas realiu laiku kaip žaidime LittleBigPlanet.

Pirmo asmens parkūras (pranc. parkour) kaip žaidime Mirrors Edge. Šokinėjimas stogais, kaip dar niekad nebandei.

Procedūrinis veikėjų kūrimas kaip žaidime Spore. Kojos yra tam, kad vaikščiotum. Sparnai – kad skraidytum.

Dinaminis muzika paremtas lygių kūrimas kaip žaidime Audiosurf. Čia kaip Winampo vizualizacijos, tik aukštesniame lygmeny.

Iliuziniai labirintai kaip žaidime echochrome. Egzistuoja viskas, ką matai. Viskas, ko nematai – neegzistuoja.

Kūno dalimis suskirstytas nusitaikymas kaip žaidime Fallout 3. Nešauk man į sprandinę!

Dienos-nakties ciklas ir orų permainos kaip žaidime Far Cry 2. Šitai buvo ir GTA SA.

Elementų valdymas balso komandomis kaip žaidime Tom Clancy’s End War. Ką pasakysi, tą padarys.

Pabaigai keletas žaidžiamumo mechanikų iš naujų arba dar neišleistų žaidimų:

Piešta tampa tikra kaip žaidime Crayon Physics Deluxe.

Šaudymas iš dažų erdvės suvokimui kaip žaidime The Unfinished Swan.

Virvės vyniojimas aplink objektus kaip žaidime Zen Bound. O taip – labai prasminga!

Dauguma nuorodų šitame tekste veda į video, kuriuose pailiustruojamos minėtos žaidžiamumo mechanikos.

Laisvalaikis kitaip

Monday, January 5th, 2009

Per visą savaitę Vilniuje man teko pabūti mados auka. Mados, kuri man labai patinka ir kurią laikau unikaliu reiškiniu. Tai žaidimai baruose, klubuose bei svečiuose.

Pirmąkart su tuo susidūriau prieš porą metų „Baltijos Garso“ festivalyje, Plėjaus palapinėje, kur prie stalo būrelis apsvaigusių tarpusavyje dar nepažįstamų žmonių dėliojo „Džengos“ (angl. Jenga) kaladėles; bei Vikos ir Juliaus vestuvių antrąją dieną, kur vietoj senamadiškų girtuoklysčių, žaidėm „Tvisterį“ (angl. Twister), „Monopolį“, „Pasakyk kitaip“ (angl. Alias) ir dar keletą žaidimų.

Praėjusią savaitę gi „Funky Monkey“ formulavau apibrėžimus (Alias), „Play“ stačiau bokštus (Jenga), Pas Rimą auginau pupas (Bonanza), pas Julių – valgėm žuvų sušius (Sushizock im Gockelwok) bei statėm apygardas (Citadels). Kas antrame bare ar klube kilo dulkės nuo stalo futbolo, kuris man asmeniškai nepatinka, bet labai palaikau jo idėją. O ŠMC kavinėj begrojant Partyzanams, menininkais apsimetę senoliai darė rokiruotes šachmatais.

Stalo žaidimai viešose erdvėse yra puikus būdas užmegzti ryšį su nepažįstamaisiais, palaikyti kontaktą su draugais, ir šiaip puiki alternatyva socialiniam alkoholizmui. Įdomu, kokie žaidimai manęs dar laukia šiandien. Ar tu ką nors irgi?