AAiddennium » BLOG «

Šį savaitgalį praleidau valandėlę lygindamas tris PHP-AJAX įrankius. Skaičiau dokumentacijas ir vadovus bei bandžiau pavyzdžius. Šis įrašas yra trumpa mano tyrimo apžvalga.

Lyginau naujausias XAJAX, XOAD ir CPAINT versijas. Visos jos yra įrankiai asinchroniniam Javascriptui ir XML su PHP skriptu serverinėj daly. Tai technologijos, kurios pradedamos naudoti visame Pasauly ir laikomos Web 2.0 koncepto dalimi. Pagrindiniai palyginimo kriterijai buvo paprastumas, lankstumas ir dokumentuotumas.

XAJAX — tai mažiausiai subrendęs įrankis. Jis neturi vadovų, tik vikiais paremtą klasės dokumentaciją. Verta tavo dėmesio nebent… Nelabai ir įsivaizduoju, kodėl turėtum pasirinkti šį įrankį šiai dienai. Manau, kad projektui trūksta dar daug darbo, kad taptų populiarus. Tik leidžia perduoti duomenis į ir iš serverio, neperkraunant HTML puslapio. Tavo informacijai, įrankio svoris serveryje — 89,2 KB.

O tai akivaizdžiai mažai, palyginus su įrankio XOAD 253 KB. XOAD yra visa konstrukcinė sistema iš didžiosios „S“. Ji susideda iš daugiau nei dešimt bazinių klasių duomenų perdavimui plius siūlo sistemos išplėtimus, kaip kad XML saugojimas į laikiną atmintį tarnybinėje stotyje ar automatinis duomenų manipuliavimas kliento pusėje, naudojant serverio pusės API. XOAD siūlo savo naudotojams klasių dokumentaciją ir nedraugišką vadovą. XOAD naudojimosi būdas yra gana komplikuotas ir reikalauja kruopštaus pasidomėjimo. Ši konstrukcinė sistema verta dėmesio… Jei turi daug laiko.

Patraukliausiu AJAX įrankiu man pasirodė CPAINT. Pirmiausia jis turi aiškius ir suprantamus vadovus ir klasės dokumentaciją. Taip pat pateikiama naudojimo pagalbinukė, greitam akies užmetimui. Nors tai ir mažiausias įrankis (tik 70,4 KB), jis turi pilnai veikiantį AJAX varikliuką ir be to leidžia parsisiųsti domenis, pavyzdžiui RSS gabalą, iš kitų domenų, savajį naudojant kaip proksi. Netgi duodamas ASP tarnybinės stoties API, jei kartais sumanytum perrašyti svetainę iš PHP į ASP (arba jei kuri svetainę ASP kalba). CPAINT yra sukurtas turint omeny skirtingų naršyklių palaikymą ir funkcinį plečiamumą. Džiaugiuos, kad atradau kažką, kas palengvins mano gyvenimą.

Reziumuojant, CPAINT skina laurus. Ir jei artimiausiu metu tektų rinktis iš paminėtų trijų įrankių, gali pasitikėt manim ir pasirinkt nugalėtoją. Arba visada turi galimybę dubliuoti kitų darbą ir susiprogramuoti dar vieną analogą nuo nulio.

Šiais laikais, kai aiškiai skiriamas svetainės turinys, išvaizda ir funkcionalumas į tris nepriklausomas dalis, kai programinė įranga migruoja į Internetą, kai vis dažniau racionaliai išnaudojamas dinamiškumas AJAX pavidalu, Interneto kūrėjui reikia tobulesnių įrankių, nei išeities tekstų pažiūrėjimas. Reikia įrankio, kuris leistų pažiūrėti ne tik statiškai pateikto dokumento, bet ir dinamiškai įterpto turinio elementų savybes. Reikia įrankio, kuris leistų ne tik pasitikrinti svetainės kūrėjo, bet ir standartinius naršyklės nustatymus. Reikia įrankio, kuris leistų greitai susigaudyti dokumento struktūroje, bei atskirti, kas yra turinys, o kas — dizainas.

Sutikime, kad šių dienų populiariausios naršyklės yra Firefox, Mozilla, Opera ir Internet Explorer. Jos daugmaž palaiko Interneto XHTML ir CSS standartus. Deja nelauktai pasirodantys kodo interpretacijos skirtumai dažnai nustebina ir net sunervina ne vieną Interneto svetainių ir programų kūrėją. Išgąsdina ir paprastą svetainės lankytoją netinkamai įgyvendintu dizainu kūrėjų nenumatytoje naršyklėje.

Kita problema — Javascript. Nors visos modernios naršyklės palaiko JavaScript DOM, tačiau dažnai skiriasi įvykiai (events), objektų metodai ir atributai, formatuojamo redagavimo (rich text editing) įgyvendinamumas ir kiti dalykai, galintys praturtinti naudotojo patirtį bei palengvinti naudojamumą.

Čia susigaudyti neabejotinai padėtų Interneto kūrėjams skirtos naršyklių įrankių juostos:

• Firefox ir Mozillai
• Operai
• Internet Exploreriui

Protingi programuotojai katės maiše neįdieginėja, todėl jaučiu pareigą trumpai apžvelgti, kokias galimybes turi šios įrankinės.

Visų pirma tai, kas bendra:

• Sparčiosios atmintinės, paveikslėlių, skriptų, sausainėlių ir iššokančių langų blokiklio įjungimas/išjungimas.
• Sparčiosios atmintinės, praeities registro, sausainėlių išvalymas.
• Sausainėlių informacijos žiūrėjimas.
• DOM naršymas ir keitimas, dokumento elemento parodymas struktūroje bei struktūros elemento parodymas dokumente.
• Visų nuorodų URL rodymas.
• Elementų dimensijų rodymas.
• Tikslus lango dimensijų keitimas.
• Paveikslėlių informacijos rodymas.
• Kodo teisingumo tikrinimas.
• Nuorodos į Interneto standartus.

Taip pat IE ir FF/Moz pagal pareikalavimą išrenka ir apibraukia vienos rūšies žymes, tiesiog puslapyje parodo elementų CSS klases (class) ir identifikatorius (id), pasiekimo tvarkos indeksus (tab indexes), greitojo pasiekimo klavišus (access keys).

Be to FF/Moz ir Operai skirtos įrankių juostos dar rodo dokumento atvaizdavimo režimą (standard ar quirks), suteikia galimybę pažiūrėti HTML be CSS, tik CSS, HTML su kitu dinamiškai pakrautu CSS, keisti formų duomenų siuntimo metodus, rodyti paslėptus formos elementus, rodyti atvirus slaptažodžius įvedimo laukuose, rodyti dokumento topografinę (kas kame guli?) informaciją. Šiose naršyklėse įrankių juostas galėsite rodyti/slėpti vieno mygtuko navigacijos įrankių juostoje paspaudimu. O IE juostą laikinai paslėpsite įprastai kaip kitas juostas: View → Toolbars → Developer Toolbar.

Ir visa tai — dar ne visos gudrybės, kuriomis gali pasigirti Interneto kūrėjų įrankių juostos. Interneto dizainerius-maketuotojus IE maloniai nustebins liniuote, kuria bus galima matuoti atstumus tarp dviejų bet kurių taškų Interneto dokumente bet kuria kryptimi. FF/Moz įrankių juosta galėtų pasipuikuoti galimybe parodyti puslapio antraštes (response headers), bei galimybe priartinti dokumentą (zoom). Operos įrankinė turi pagarbiai tolerantiškus mygtukus atidaryti svetainę kitose naršyklėse bei rodo puslapio krovimosi laiką.

Tikram Interneto svetainių ir programų kūrėjui siūlyčiau susidiegti įrankių juostas į visas naršykles ir besidarbuojant nepamiršti paieškoti savo projekto skirtumų skirtingose naršyklėse. Akivaizdžių skirtumų neakivaizdžias priežastis turėtų būti nesudėtinga atrasti minėtais įrankiais. Dėl laiko stokos išsamesnės apžvalgos ir ekrano nuotraukų nedarysiu, tačiau tikiuosi, kad tai, ką kątik perskaitėte, pravers ne vienam. Taigi laukiu komentarų, pastabų ir pagyrimų

MS kaip pašėlę verčiasi per galvą, neatsilikdami nuo Firefox ir Operos su naujovėmis.

Per visus galus reklamuoja savo IE7, o štai vieną dieną ėmė ir išleido IE įrankių juostą Interneto meistrams „Internet Explorer Developer Toolbar“.

Nuo šiol Javaskripto mėgėjai ir profesionalai turės patogų įrankį ne tik Firefox, bet ir kitoje populiarioje Interneto naršyklėje.

Rašant CSS konkrečiai svetainei su išbaigtu ir individualiu stiliumi, „sveika“ nunulint visų žymių (angl. tag) reikšmes, o po to konkrečioms žymėms tas reikšmes nurodyti.

Sakydamas „nunulinimas“ turiu omeny visų žymių išvaizdos suvienodinimą, prieš nurodant skirtumus. Žymių išvaizdos suvienodinimas naudingas todėl, kad skirtingos naršyklės turi skirtingas standartines žymių išvaizdas, pavyzdžiui, vienos naršyklės sąrašo atitraukimus realizuoja kaip ul žymės vidines paraštes (padding), kitos — kaip li žymės išorines paraštes (margin). Nunulinus visas žymių reikšmes, galima pačiam nusirodyti, kaip bus realizuotas norimas efektas.

Vieninteliai dalykai, ko mes nekeisime, tai žymės atvaizdavimo forma (display: block, display: inline ar kt.) ir šriftų pavadinimai (fixed, sans-serif ar serif).

Taigi, pirmoji CSS taisyklė mūsų stilių faile turi būti:

* {
    padding: 0px;
    margin: 0px;
    border: none;
    font-size: 100%;
    list-style: none;
    font-weight: normal;
    font-style: normal;
}

O jau po to turi eiti kitos taisyklės, nurodančios konkrečią konkrečių žymių išvaizdą.

Įspėjimas! Jei šitą nunulinimą naudoji turinio valdymo sistemoje su turtingo teksto galimybe (WYSIWYG) ir turinį pildai ne pats, nepamiršk nurodyti stiliaus šioms žymėms:

• ul li — nenumeruojamiesiems sąrašams
• ol li — numeruojamiesiems sąrašams
• b, strong — pastorinimui
• i, em — pakreipimui
• blockquote — citatai (kuria WYSIWYG redaktoriuose dažnai įgyvendinamas atitraukimas nuo krašto)
• h1, h2, h3, h4, h5, h6 — antraštėms
• input, textarea, button, select — formos elementams

Jei kas nors manot, kad pirmąją taisyklę reiktų papildyti dar kokiais nors nustatymais — prašom, laukiu komentarų.

Dėliodamas CSS išdėstymus, susidūriau su dviem erzinančiom CSS realizacijos problemom.

Pirma, IE <hr/> tagui uždeda privalomą niekaip nereguliuojamą viršutinę ir apatinę paraštę (margin), o tuo tarpu FF „nusišneka“ tiek viršutinę, tiek apatinę per CSS nustatytas paraštes pridėdamas iš apačios.

Antra, IE <li/> tagui prideda privalomą viršutinį atitraukimą (padding).

Tenka burt ir hakint, kad pasiektum reikiamą rezultatą.

Per savaitgalį tolimesniam savo darbui pradedu ieškoti pačios tinkamiausios atvirojo kodo turinio valdymo sistemos, veikiančios ant PHP ir MySQL.

Tinkamumo kriterijai:

• Objektiškai programuota.
• Daugiakalbiškumas.
• Nauji funkcionalumai pridedami moduliais (nereikia modifikuoti varikliuko).
• Šablonų palaikymas.
• Leidžia kurti dviejų lygmenų puslapių struktūrą bei papildomus nestruktūrinius puslapius. Ypač gerai, jei meniu kuriamas dinamiškai ir jiems galima priskirti palaidus (nuo struktūros nepriklausančius) puslapius.
• Veikia iliustracijų pakrovimas ir galbūt jų automatinis mažinimas sąrašams.
• Integruotas WYSIWYG redaktorius arba yra galimybė pridėti WYSIWYG modulį.
• Nesunku susigaudyti kode (tvarkinga struktūra, komentarai, pateiktas DB modelis).

Žinoma, kai tiksliai žinai ko nori, geriausiai pasidaryt tai pačiam arba užsisakyti, kad kas nors padarytų. Tačiau šįkart man reikia gauti tinkamą TVS per porą dienų už nulinius kaštus.

Jei kas nors iš praktikos žino ką nors panašaus, būčiau dėkingas, kad pasidalintumėt ta informacija su manimi.